Jis atėjo į valdžią per 1998 metų rinkimus ir joje ilgai išsilaikė, o pernai spalį buvo išrinktas naujai šešerių metų kadencijai. Tačiau kairiųjų pažiūrų lyderį galiausiai įveikė vėžys - jis mirė antradienį, būdamas 58 metų.

Prezidento gyvybė užgeso po trijų mėnesių laikotarpio, per kurį šis simbolinis Lotynų Amerikos kairiųjų vadovas beveik nesirodė viešumoje, kurstydamas gandus ir didindamas įtampą naftos turtingoje savo šalyje bei visame regione.

Gruodį išvykęs į Kubą, kur buvo gydomas nuo 2011-ųjų, H.Chavezas iškėlė kumštį ir sušuko: "Pirmyn į gyvenimą, visada!", perfrazuodamas Lotynų Amerikos revoliucionieriaus Che Guevaros garsųjį šūkį "Pirmyn į pergalę".

Tačiau apie jo grįžimą po paskutinės kelionės į komunistinę salą buvo paskelbta ne per mitingą arba iškilmingą sutikimo ceremoniją, o žinute socialiniame tinkle "Twitter", paskelbtą vasario 18-osios naktį. Tai buvo bloga lemiantis ženklas šalyje, įpratusioje prie jos lyderį supančios pompastikos.

H.Chavezas paskyrė savo įpėdiniu viceprezidentą Nicolą Maduro, tačiau buvęs autobuso vairuotojas ir profsąjungos aktyvistas toli gražu neprilygsta savo charizmatiškam mentoriui, pritraukdavusiam daugybės žmonių dėmesį savo ilgomis kalbomis, netikėtomis dainomis ir netgi šokiais.

Nors buvo gerbiamas tarp vargšų, H.Chavezas paliko savo šalį giliai susipriešinusią. Oponentai jį kaltino esant valdžios ištroškusiu despotu, nesugebančiu sutramdyti įsisiautėjusio nusikalstamumo ir diversifikuoti ekonomikos, itin priklausomos nuo naftos eksporto.

H.Chavezas veikė visą gyvenimą Venesueloje: kiekvieną savaitgalį jis kalbėdavo televizijos laidoje "Alio, prezidente", o jo atvaizdai buvo įprasti lūšnynuose, ant pastatų ir netgi sostinės tarptautiniame oro uoste.

Kritikai jį kaltino palaikant asmenybės kultą.

Įkvėptas Kubos revoliucijos lyderio Fidelio Castro, H.Chavezas kūrė karingo socialisto įvaizdį, burnodamas prieš "imperialistines" Jungtines Valstijas, taip pat palaikydamas draugiškus ryšius su prieštaringai vertinamas Irano ir Sirijos lyderiais.

Tačiau vėžys prigesino jo įkarštį, o dėl chemoterapijos prezidentas kurį laiką buvo nuplikęs. Vyriausybė pateikė mažai detalių apie šalies vadovo ligą, tik nurodė, jog vėžys buvo įsimetęs dubens srityje.

Pašlijus sveikatai, sustiprėjo jo tikėjimas dievu: H.Chavezas viešai melsdavosi, o per Velykų savaitę praeitais metais prašė: "Dar nepasiimk manęs."

Jis laukė iki paskutinės savaitės prieš spalį vykusius rinkimus, intensyvindamas savo kampaniją ir vėl demonstruodamas savo senus įpročius, kai šoko Karakase, stebint šimtams tūkstančių žmonių.

Žadėdamas, kad jo socialistinė programa bus "neatšaukiama", H.Chavezas laimėjo rinkimus, surinkęs 55 proc. balsų ir tikėdamasis likti valdžioje iki 2019 metų.

Pasaulinėje arenoje H.Chavezas broliavosi su daugeliu JAV priešų, tarp jų Irano prezidentu Mahmoudu Ahmadinejadu, velioniu Libijos lyderiu Muammaru Gaddafi ir Sirijos prezidentu Basharu al Assadu.

2006 metais kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje jis pareiškė, kad tribūna "tebedvokia siera" po tuomečio JAV prezidento George'o W.Busho kalbos ir pavadino Amerikos lyderį velniu.

Iš pradžių jis šilčiau žvelgė į JAV prezidentą Baracką Obamą, tačiau greitai H.Chavezas grįžo prie įprastos retorikos, vaizduodamas Jungtines Valstijas kaip piktavalę kolonijinę galybę, nors pats kasdien eksportuodavo į šią "imperiją" milijoną barelių naftos.

H.Chavezas pasiūlė kairiąją alternatyvą JAV vadovaujamai Amerikos šalių laisvosios prekybos zonai (FTAA) ir buvo pagrindinis Lotynų Amerikos ir Karibų Šalių Bendrijos (CELAC) apologetas.

1954 metais gimęs H.Chavezas gimė mokytojų šeimoje, gyvenusioje pietvakarinėje Barinaso valstijoje. Jis augo pas senelę iš tėvo pusės, o vėliau studijavo Venesuelos karo akademijoje Karakase.

H.Chavezas, kuris vaikystėje buvo žinomas kaip Huguito ir pardavinėjo saldumynus savo vaikystės mieste Sabanetoje, į politikos sceną įsiveržė 1992 metais, kai būdamas pulkininku leitenantu vadovavo nesėkmingam sąmokslui prieš priplėkusią dvipartinę sistemą.

Tuometis lyderis Carlos Andresas Perezas pasiuntė H.Chavezą dvejiems metams už grotų, tačiau šis žingsnis sukėlė nepageidaujamų rezultatų, nes šis karys pradėtas laikyti didvyriu.

Dar po šešerių metų H.Chavezas paskelbė savo programą prieš prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo surinkęs 56 proc. balsų.

Jis buvo perrinktas 2000 ir 2006 metais. Po trejų metų H.Chavezas sėkmingai prastūmė referendumą, panaikinusį suvaržymus prezidentui siekti tolesnių kadencijų.

H.Chavezo kalbose persipindavo nacionalistinė retorika, religinės užuominos apie "pirmąjį socialistą" Jėzų Kristų, ir religijai beveik prilygstantis Simono Bolivaro, XIX amžiaus Pietų Amerikos nepriklausomybės kovų didvyrio, kultas.

Didžiausias iššūkis jam buvo mestas 2002 metais, kai H.Chavezas buvo trumpam pašalintas iš valdžios per perversmą, trukusį tik 47 valandas. Po metų jis atlaikė du mėnesius trukusį naftos pramonės streiką, o 2004-aisiais - balsavimą dėl jo atšaukimo iš posto.

Nors buvo uolus katalikas, H.Chavezas dukart išsiskyrė. Jis paliko keturis vaikus ir tris anūkus.