Atsakydamas į BNS klausimus, diplomatas teigė, kad Maskva po rinkimų su Vilniumi norėtų palaikyti pragmatišką dialogą, kurio nesunkintų abipusės pretenzijos istoriniais klausimais.

Sekmadienio rinkimuose Rusijos piliečiai Lietuvoje gali balsuoti Vilniuje esančioje ambasadoje, generaliniame konsulate Klaipėdoje, gimnazijose Šiauliuose ir Kaune bei Visagino kultūros centre.

BNS: Kiek Lietuvoje bus balsavimo punktų ir kur jie bus išdėstyti?

V. Čchikvadzė: Norint užtikrinti Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančių arba laikinai atvykusių Rusijos piliečių rinkimų teises, įrengiami šie balsavimo punktai: gyvenantiems Vilniaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse - Rusijos ambasadoje, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse - Rusijos generaliniame konsulate Klaipėdoje, Telšių ir Šiaulių apskrityse - Šiauliuose, "Santarvės" mokykloje, Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse - Kaune, A.Puškino gimnazijoje, Utenos ir Visagino gyventojams įkuriamas balsavimo punktas Visagino kultūros centre.

Norėčiau pridurti, kad lyginant su neseniai įvykusiais rinkimais į Rusijos Valstybės Dūmą, šįkart po kreipimosi į Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę pavyko atidaryti papildomus punktus Kaune ir Šiauliuose. Naudodamasis proga norėčiau padėkoti Lietuvos pusei už teigiamą šio klausimo sprendimą. Gaila, bet tuo pat metu ne visi mūsų pageidavimai buvo patenkinti, o tiksliau Lietuvos Užsienio reikalų ministerija neleido atidaryti balsavimo punkto Rusijos Federacijos garbės konsulate Marijampolėje.

- Kiek Rusijos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, gali balsuoti rinkimuose?

Šiuo metu konsuliniame Rusijos ambasados ir Generalinio konsulato Klaipėdoje sąraše yra apie 13,5 tūkst. žmonių, turinčių balsavimo teisę. Be to tikimės, kad balsavime dalyvaus laikinai Lietuvoje viešintys rusai.

- Kuo šie rinkimai išsiskirs?

Skiriamuoju Rusijos prezidento rinkimų bruožu bus maksimalus atvirumas ir skaidrumas. Šįkart rinkiminės apylinkės Rusijos teritorijoje bus aprūpintos internetinėmis kameromis stebėti balsavimą, elektroninio balsavimo bei balsavimo biuletenių aptarnavimo bei balsų skaičiavimo kompleksais, o taip pat balsadėžėmis iš skaidrios ar pusiau skaidrios medžiagos.

Rinkimus stebės tarptautiniai stebėtojai, taip ir iš Lietuvos. Tikimės, kad jie bus objektyvūs ir savo funkcijas atliks be išankstinių nuostatų. Mes į rinkimų stebėjimo institutą žvelgiame kaip į svarbų instrumentą stiprinti demokratijai mūsų šalyje ir užtikrinti jos stabilumą bei saugumą. Būtent todėl Rusijos įstatymuose įtvirtinti platesni rinkimų stebėtojų įgaliojimai nei daugelyje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos valstybių narių.

Kviečiu jus pažiūrėti, kaip rinkimai vyks rinkimų punktuose Lietuvoje.

- Kokią Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių dinamiką prognozuojate po šių rinkimų?

Esminiai užsienio politikos kursai yra suformuluoti dabartinėje Rusijos politikos koncepcijoje. Pirmiausia, tai atvirumas ir orientacija į nacionalinių interesų užtikrinimą, pragmatiškumas, subalansuotas, daugiavektorinis mūsų veiksmų tarptautinėje arenoje pobūdis, kuriuo siekiama sukurti kuo palankesnes galimybes vidiniam šalies vystymuisi, ekonomikos augimui, šalies ėjimui modernizacijos ir inovacijų keliu, socialinių problemų sprendimui ir Rusijos piliečių gerovės užtikrinimui.

Mūsų užsienio partneriai - Lietuva nėra išimtis - turi visas prielaidas tikėtis tokios užsienio politikos linijos tęstinumo. Mūsų požiūris į dvišalių ryšių su Lietuva vystymasi buvo ir lieka toks pat: Rusija pasisako už konstruktyvų bendradarbiavimą su Lietuva geros kaimynystės ir abipusių interesų paisymo pagrindu. Mes nusiteikę su Vilniumi palaikyti abipusiai suinteresuotą dialogą, kuris būtų pragmatiškas, neapsunkintas nereikalingos retorikos ir abipusių pretenzijų istorinėmis temomis.