Nepaisant Dūmos pirmininko Boriso Gryzlovo kalbos pirmadienį, kurioje jis priekaištavo Vakarų šalių koalicijai už jėgos, kuri "neatitinka situacijos masto", panaudojimą, apie tai kalbama tik parlamento pareiškimo projekto pabaigoje.
Valstybės Dūma ragina kovos veiksmuose Libijoje dalyvaujančių Vakarų valstybių parlamentus siekti, kad šie veiksmai nedelsiant būtų nutraukti. Už dokumentą balsavo 350 deputatų, 32 buvo prieš, susilaikiusių nebuvo.
"Valstybės Dūma reiškia susirūpinimą dėl karinės jėgos, naudojamos prieš Libiją, masto ir formų ir ragina Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Italijos, Kanados ir kitų valstybių, dalyvaujančių karinėje operacijoje, parlamentus padėti, kad nedelsiant būtų nutraukti kovos veiksmai, kurie daro žalą Libijos infrastruktūrai, o svarbiausia - didina naujų aukų tarp taikių gyventojų skaičių", - sakoma galutiniame, Valstybės Dūmos trečiadienį priimtame pareiškimo variante.
Dokumente pažymima, kad Valstybės Dūma "pritaria JT Saugumo Tarybos reikalavimams tuoj pat visiškai nutraukti ugnį ir prievartą bei sustabdyti visas atakas prieš civilius gyventojus bei žiaurų elgesį su jais, taip pat ragina Libijos vyriausybę, taip pat valstybes - koalicijos dalyves savo praktiniuose veiksmuose besąlygiškai vadovautis atitinkamomis rezoliucijomis".
Dokumente pažymima, kad Rusijos parlamentarai laiko adekvačiu mūsų šalies sprendimą susilaikyti JT Saugumo Taryboje priimant rezoliuciją dėl Libijos. "Šis sprendimas buvo adekvatus esamai situacijai pasirinkimas", - sakoma pareiškime.
Apgailestaujama, kad nebuvo pakankamai palaikytas Rusijos kovo 16 dieną pasiūlytas JT Saugumo Tarybos rezoliucijos projektas, kuriame pabrėžiama būtinybė taikiai sureguliuoti padėtį Libijoje, dalyvaujant JT Generalinio sekretoriaus specialiajam pasiuntiniui, JT žmogaus teisių tarybos atstovams bei Afrikos Sąjungai.
Kartu pažymima, kad priimtoje 1973-ojoje rezoliucijoje "pirmiausia pabrėžiamas Libijos civilių gyventojų gynimas, taip pat ir įvedant neskraidymo režimą, tačiau šioje rezoliucijoje nenurodomos aiškios ribos karinės jėgos naudojimui".
Pareiškime sakoma, kad "šios rezoliucijos vykdymas atskleidė kai kurių valstybių siekį panaudoti ją kitiems tikslams", apšaudant raketomis ir bombarduojant Libijos teritoriją. Pavyzdžiui, atakuoti tokie objektai, kurie neturi tiesioginio ryšio su neskraidymo zonos režimu, pažymima dokumente.
"Valstybės Dūmos deputatų nuomone, karinės jėgos be atrankos naudojimas prieš Libiją gali sulėtinti padėties šioje šalyje normalizavimo perspektyvą, padidinti civilių gyventojų aukų skaičių, paspartinti kai kurių valstybių nacionalines programas masinio naikinimo ginklams kurti", - pažymima pareiškime.
Deputatai prašo Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo "pavesti Rusijos URM ir toliau visomis pastangomis siekti JT Saugumo Taryboje, kad jos sprendimų dėl Libijos vykdymas tiksliai atitiktų humanitarinius tikslus, JT įstatus bei tarptautinės teisės principus ir normas".
Rusija nepasinaudojo veto teise per balsavimą dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, sankcionuojančios jėgos naudojimą, bet prasidėjus operacijai, V.Putinas sukritikavo koaliciją, kaip ir Libijos lyderis Muamaras Gaddafi, palyginęs tai, kas vyksta, su kryžiaus žygiu.
Po kelių valandų V.Putino poziciją pasmerkė D.Medvedevas, davęs dingsti kalbėti apie skilimo valdančiajame tandeme požymius.
Dūmos rezoliucijoje atsispindi Kremliaus pozicija.