Duodamas interviu CNN Rusijos premjeras V. Putinas teigė, kad konflikto Pietų Osetijoje metu „daug JAV piliečių buvo šioje teritorijoje ir vykdė tiesioginius savo vadovybės nurodymus“.

Be to, V. Putinas pridūrė, kad JAV apmokė ir apginklavo Gruzijos kariuomenę.

„Daug lengviau yra apginkluoti vieną pusę ir išprovokuoti ją kovoti su kita nei siekti ilgalaikio sprendimo taikos palaikymo procese. Panašu, kad kažkas Jungtinių Valstijų viduje specialiai įvėlė Gruziją į šį ginkluotą konfliktą, kad tai taptų vieno iš kandidato į prezidentus pranašumu“, – sakė V. Putinas.

Baltieji rūmai tokį V. Putino pareiškimą pavadino „neracionaliu“.

„Tokie teiginiai visų pirma yra visiškai nepagrįsti ir klaidingi. Be to, jei tokią informaciją jam (V. Putinui red. past.) teikia jo gynybos pareigūnai, jis neturėtų jais pasitikėti“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Dana Perino.

Savo ruožtu Valstybės departamento spaudos tarnybos viršininko pavaduotojas Robertas Woodas pareiškė, kad „atsakomybė už kilusią krizę tenka Rusijai, todėl pasaulis reaguoja į tai, ką ji padarė“.

Baltieji rūmai taip pat paskelbė, kad Gruzijai skirs beveik 6 milijonų JAV dolerių paramą, kad padėtų susitvarkyti su netikėta ir skubiai spręstina pabėgėlių Gruzijoje problema.

V. Putinas nepateikė jokių kitų įrodymų dėl JAV politinių motyvų, pranešė CNN.

Svarstys sankcijas

Tuo metu Prancūzijai pirmininkaujančios Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras teigė, kad Europos Sąjunga svarstys sankcijų Rusijai galimybę.

Pasak jo, pati Prancūzija sankcijų netaikys, tačiau ji, kaip 27 narių bloko pirmininkė, sieks bendros visų šalių narių pozicijos.

Pirmadienį Prancūzijoje rengiamas ES vadovų susitikimas, kuriame bus svarstoma, kaip Europos Sąjungos šalys turėtų reaguoti į Rusijos-Gruzijos konfliktą ir Pietų Osetijos bei Abchazijos nepriklausomybės pripažinimą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad kalbos apie ES sankcijas yra „iškreiptos vaizduotės“ vaisius.

Rusijos veiksmus pripažįstant Pietų Osetijos bei Abchazijos nepriklausomybę pasmerkė Baltijos ir Šiaurės šalių parlamentų vadovai bei didžiųjų pramoninių valstybių (G7) grupė.

Ketina nutraukti santykius

Gruzijos parlamentas ketvirtadienį pradėjo svarstyti rezoliuciją, raginančią šalies vyriausybę nutraukti diplomatinius santykius su Rusija.

Rezoliucijoje, kuri nėra privaloma vyriausybei, rašoma, kad parlamentas „rekomenduoja vykdomajai valdžiai nutraukti diplomatinius santykius su Rusija“.

Pripažins Baltarusija?

Baltarusijos ambasadorius Maskvoje ketvirtadienį pareiškė, kad Baltarusija per artimiausias porą dienų pripažins Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę.

„Mes esame sąjungininkės ir tai viską pasako“, – taip apie Minsko santykius su Maskva sakė Vasilijus Dolgolevas. Jis pridūrė, kad Baltarusijos prezidentas ketvirtadienį arba penktadienį paskelbs pareiškimą šia tema.

Rusija Gruzijos separatistinių regionų nepriklausomybę pripažino antradienį, tačiau nepaisant šalies vadovo raginimo kitoms valstybėms pasielgti taip pat, kol kas niekas nepasekė Rusijos pavyzdžiu.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį atsiuntė laišką Dmitrijui Medvedevui, kuriame teigė, kad jo šalis lieka ištikima Rusijos sąjungininkė, tačiau ragino Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (CSTO) rasti bendrą poziciją dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimo.

„Susiklosčius tokioms aplinkybėms, Rusija neturėjo kito moralinio pasirinkimo kaip tik patenkinti Abchazijos ir Pietų Osetijos prašymus ir pripažinti jų nepriklausomybę pagal tarptautines nuostatas“, – A. Lukašenka teigė laiške.

Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba tvirtino, kad A. Lukašenka laiške taip pat pasiūlė šį klausimą svarstyti per CSTO sesiją, numatytą rengti rugsėjo 5 dieną.

CSTO yra buvusių sovietinių šalių saugumo aljansas, kuriam taip pat priklauso Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekija ir Tadžikija.

Tuo metu JAV neketina leisti į JT Saugumo Tarybos posėdžius Abchazijos ir Pietų Osetijos atstovų. Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė šaltinis JT Saugumo Taryboje.

„JAV neduos vizų vadinamiesiems šių respublikų užsienio reikalų ministrams“, – sakė šaltinis.

Anksčiau Rusijos nuolatinis atstovas prie JT Vitalijus Čiurkinas pareiškė, kad Rusija tikisi, jog posėdžiuose galės kalbėti Abchazijos ir Pietų Osetijos atstovai.

Išbandė raketas

Prastėjant Vakarų ir Rusijos santykiams, Rusija ketvirtadienį taip pat paskelbė, kad Kamčiatkoje atliko sėkmingus ilgų nuotolių „Topol“ raketų bandymus.

Rusijos pareigūnų teigimu, šios raketos pajėgios įveikti planuojamą diegti JAV priešraketinės gynybos sistemą Lenkijoje ir Čekijoje.

„Bandymas buvo specialiai atliktas, siekiant patikrinti raketos galimybes išvengti žemėje dislokuotų antiraketinės gynybos sistemų“, – teigė pulkininkas Aleksandras Vovkas.

Vašingtonas ir Varšuva praeitą savaitę oficialiai pasirašė sutartį dėl amerikiečių priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimo Lenkijos teritorijoje.

Rusija tvirtina, kad JAV priešraketinės gynybos sistema kelia grėsmę Maskvos interesams, nors Vašingtonas teigia, kad sistema skirta atremti galimus išpuolius tokių priešiškų valstybių kaip Iranas.

Raketa „RS-12M Topol“ gali nuskrieti 10 tūkst. kilometrų ir nešti 550 kilotonų užtaisą.

Pernai spalį tuometinis Rusijos prezidentas V. Putinas tvirtino, kad šalis gamina naujo tipo branduolinius ginklus, vykdydama „grandiozinius“ planus pagerinti šalies gynybos sistemą.