Tiangong

Kinija sekmadienį paleido raketą su trimis astronautais į misiją, kurios tikslas – užbaigti naujos kosminės stoties statybą, o tai yra naujausias Pekino siekio tapti svarbia kosmoso valstybe etapas.

Kinijos interneto vartotojai antradienį koneveikė JAV milijardierių Eloną Muską, Pekinui pareiškus, kad jo kosminei stočiai teko atlikti manevrą, kad išvengtų susidūrimo su šio magnato įkurtos bendrovės „SpaceX“ dviem palydovais.

Antroji Kinijos pilotuojama kosminė misija sėkmingai pakilo skristi į kosminę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“).

Kinija planuoja ateinantį savaitgalį nuskraidint tris astronautus į savo naująją kosminę stotį, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Nebeveikianti Kinijos kosminė stotis pirmadienį įskriejo į Žemės atmosferą ir suiro, o jos nesudegusios nuolaužos nukrito Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje.

Nevaldoma Kinijos kosminė stotis, artimiausiomis dienomis nukrisianti ant Žemės, tikriausiai nepadarys jokios žalos, bet leis pasigrožėti į meteorų lietų panašiu „nuostabiu“ reginiu, sako kinų pareigūnai.

Didžiųjų valstybių kosminės agentūros stebi paskutines pirmosios Kinijos orbitinės stoties „Tiangong-1“ gyvavimo dienas ir valandas.

Kinų inžinieriai pagamino ir sėkmingai išbandė mums žinomos fizikos principams prieštaraujantį elektromagnetinį variklį. Tai gali tapti didžiųjų kosminių atradimų ir Saulės sistemos kolonizavimo epochos pradžia, apie kurią taip ilgai svajojo viso pasaulio astronomai.

Kinijos kosminė stotis „Tiangong-1“ jau ruošiasi pasitikti savo pražūtingą lemtį. 2011 metais iškelta kosminė stotis orbitoje teturėjo praleisti keletą metų – tai tik pirmasis bandymas prieš pradedant kurti didesnę modulinę stotį. Tačiau „Tiangong-1“ sudegimas atmosferoje kelia nerimą – ar gali būti...

Nevaldoma Kinijos kosminė stotis, kaip teigiama, po mažiau nei vienerių metų sugrįš į Žemės atmosferą. Taip pat egzistuoja nedidelė tikimybė, kad Žemę pasieks jos nuolaužų.

Po sėkmingo pirmojo kinų krovininio kosminio laivo skrydžio Kinija teigia esanti pasiruošusi planuojamos nuolatinės savo kosminės stoties statybai.

Kinija ruošiasi paleisti pirmąjį krovininį nepilotuojamą erdvėlaivį, turintį susijungti su šalies kosmine stotimi.

Kinija kuria pažangų naują erdvėlaivį, kuris galės skristi tiek žemojoje orbitoje aplink Žemę, tiek nusileisti Mėnulyje, antradienį praneša vietos žiniasklaida.

Dalimi ambicingos Kinijos kosmoso programos yra planai į kosmosą pakelti pirmąjį krovininį erdvėlaivį. Numatoma, kad tai įvyks šiemet balandžio viduryje.

Kinija ketvirtadienį paleido savo galingiausią raketą, pranešė valstybinė žiniasklaida, Pekinui tęsiant savo kosminę programą, turinčią paversti šalį viena pirmaujančių kosminių valstybių. Sunkioji raketa nešėja „Long March 5“ į orbitą gali iškelti iki 25 tonų krovinį, pranešė valstybinė radijo stot...

Du kinų astronautai trečiadienį pirmą kartą įsikūrė šalies naujojoje eksperimentinėjė orbitinėje laboratorijoje, pranešė valstybinė žiniasklaida, Pekinui tęsiant pastangas susikurti nuosavą nuolatinę kosminę stotį.

Kinija pirmadienį pasiuntė į orbitą erdvėlaivį su dviejų žmonių įgula, susijungsiantį su eksperimentine kosmine stotimi per maždaug 30 dienų misiją.

Kinija ketvirtadienį paleido antrąją kosminę stotį, demonstruodama, kad jos kariškių remiama programa daros vis sudėtingesnė; šia programa siekiama ateityje išsiųsti misiją į Marsą.

Kinija trečiadienį baigė iki šiol ilgiausiai trukusią savo pilotuojamą kosminę misiją - kosminis laivas "Shenzhou 10" ir trys jo įgulos nariai saugiai grįžo į Žemę.

Kinijos erdvėlaivis, kuris prieš dvi dienas pakilo ilgiausiai kinų astronautų misijai, ketvirtadienį orbitoje sėkmingai susijungė su kosminiu moduliu, pranešė valstybinė žiniasklaida.