Kaip atsirado Mėnulis, daugmaž žinome: į jauną Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kūnas Tėja, o susidūrimo metu išmesta medžiaga suformavo palydovą. Kada tiksliai tai įvyko, pasakyti sunkiau. Keli analizės metodai duoda skirtingus rezultatus.
Planeta
255 straipsnių
Planeta – dangaus kūnas kuris (a) sukasi apie žvaigždę (tarp jų ir Saulę), (b) turi pakankamą masę, kad gravitacijos veikiamas dėl hidrostatinės pusiausvyros jis įgautų beveik sferinę formą, (c) jis nebūtų toks masyvus, kad jo viduje prasidėtų termobranduolinės reakcijos, (d) yra dominuojantis kūnas savo orbitoje (išvalęs kaimyninę erdvę aplink savo orbitą).
XIX amžiaus pradžia astronomams pažymėta įdomiu atradimu – nauja planeta Saulės sistemoje. Vos du dešimtmečiai buvo prabėgę nuo tada, kai prie penkių plika akimi matomų planetų dangaus skliaute prisijungė šeštoji – Uranas, taip papildydama Saulės sistemą iki septynių žinomų planetų (įskaitant Žemę).
Pastaraisiais metais tapo aišku, kad didelė dalis, jei ne absoliuti dauguma, asteroidų yra „nuolaužų krūvos“ – silpnai sukibę palyginus nedidelių akmenų rinkiniai, o ne vientisos uolienos. Tokius asteroidus lengva suardyti gravitaciškai: lėkdamas pro planetą, asteroidas jaučia stipresnę trauką artim...
Visai žemiškai gyvybei būtinas vanduo, tad ieškodami jos už Žemės ribų, mokslininkai taip pat koncentruojasi į vandens paieškas. Jei tikimės pamatyti gyvybės pėdsakus iš toli – kitose planetinėse sistemose – tas vanduo turi būti planetos paviršiuje; po ledu pasislėpusi gyvybė paprasčiausiai neapsire...
Mokslininkai aptarė, kas būtų daroma, jei 2036-aisiais į Žemę atsitrenktų 500 metrų skersmens asteroidas (2)
Asteroido smūgis į Žemę, jei asteroidas bent kelių šimtų metrų skersmens, būtų katastrofa visai žmonijai. Tokį įvykį šį pavasarį modeliavo ir nagrinėjo Planetos gynybos konferencijos (PDC 2023) dalyviai – mokslininkai, politikai ir diplomatai.
Gyvybė užsimezgė Žemėje – na, bent jau tai labiausiai tikėtinas scenarijus. Bet nuo pavienių cheminių elementų iki gyvybės kelias tolimas, o nemaža jo dalis buvo nukeliauta ne mūsų planetoje. Įvairias sudėtingas molekules čia atgabenti galėjo, pavyzdžiui, kometos.
Socialiniuose tinkluose plinta melaginga informacija apie žmonių kiekį Žemėje.
Keplerio teleskopas, dirbęs iki 2018 metų, surinko tiek duomenų apie tranzituojančias egzoplanetas, kad atradimai juose daromi iki šių dienų. Štai praeitą savaitę mokslininkai pristatė naują egzoplanetų-kandidačių katalogą, kuriame yra virš 4000 įrašų.
NASA zondas InSight, veikęs iki praeitų metų pabaigos, suteikė gausybę informacijos apie Raudonosios planetos gelmes. Jis matavo seismines bangas, kurios sklinda planetos pluta, mantija ir branduoliu. Skirtingos bangos nevienodai elgiasi ties struktūros pokyčių vietomis – pavyzdžiui ten, kur kieta u...
Prieš maždaug šešerius metus NASA zondas Dawn nykštukinėje planetoje Cereroje aptiko organinių junginių. Įdomiausi iš jų yra alifatinės molekulės – necikliški anglies ir vandenilio junginiai. Dvi pagrindinės hipotezės apie jų kilmę sako, kad arba junginius į Cereros paviršių atnešė kometos, arba jie...
Saulės sistema turi aštuonias planetas, nuo Merkurijaus iki Neptūno. Dar yra keletas-keliolika nykštukinių, tokių kaip Cerera, Plutonas ar Haumėja. Ar gali planetų – ne nykštukinių – būti daugiau? Galbūt ir taip, nes išoriniai sistemos pakraščiai dar labai mažai ištirti.
Eksperimentą atlikę mokslininkai teigia įminę, kaip Žemėje atsirado gyvybė – viskas paprasčiau, nei galvojome anksčiau (4)
Kaip atsirado gyvybė Žemėje? Atsakymo į šį fundamentalų klausimą kol kas neturime, bet hipotezių nestinga. Nuo vis sudėtingesnių molekulių formavimosi prie hidroterminių versmių vandenynų dugne ar šiltose balutėse vandenynų pakrantėse iki pradmenų atkeliavimo iš kosmoso, idėjų yra tikrai įvairių.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje net apie 8 proc. visų komunalinių atliekų sudaro tekstilė. Net jei išmoktume rūbus dėvėti dukart ilgiau ar tvariau juos prižiūrėti, neišvengiamai ateitų ta diena, kai juos sudėvėtume, todėl privalome išmokti juos perdirbti. Nors šiandien tai kelia įvairių iššūkių, jau dab...
Mokslininkai labai karštoje dujinėje milžinėje ne tik rado sunkiausią kada nors atrastą elementą tolimų planetų atmosferose, bet ir pirmą kartą jiems pavyko aptikti dar vieną sunkų elementą.
Gali būti, kad Saulės sistemos pakraštyje, gerokai toliau, nei Neptūnas, egzistuoja dar viena planeta, masyvesnė už Žemę.
Kovo mėnesį „Skalvijos“ kino centras minės savo 60-ąjį gimtadienį. Kino centro istorija kupina pačių įvairiausių iššūkių – nuo privatizacijos grėsmės, galimo bankroto iki tapimo „arthauziniu“ (nekomerciniu) kinu. Kaip pažymėjo „Skalvijos“ vadovė Vilma Levickaitė, – kino teatras yra patyręs kone visu...
Aptikę daugybę egzoplanetų, mokslininkai pastebėjo, kad planetų, kurių spindulys maždaug 1,5-2 kartus viršija Žemės, yra pastebimai mažiau nei didesnių ar mažesnių. Manoma, kad šis „spindulio tarpas“ atitinka takoskyrą tarp mažesnių uolinių ir didesnių ledinių planetų.
Egzoplanetoje už 700 šviesmečių – stulbinamas Jameso Webbo teleskopo radinys: tokius atmosferos duomenis mokslininkai matė pirmą kartą (1)
Jameso Webbo kosminis teleskopas tolimos egzoplanetos atmosferoje aptiko anglies dioksido dujų, pranešė Europos kosmoso agentūra. Tai – pirmas toks aiškus, detalus, nenuginčijamas įrodymas apie anglies dioksido dujų egzistavimą planetoje, esančioje už mūsų Sauslės sistemos ribų.
Kalbos apie pasaulio pabaigą žmonių nebejaudina: norėdami gero, padarome visiškai priešingą dalyką (2)
Esame vis dažniau gąsdinami pasaulio pabaigos scenarijais, tačiau tai – netinkama retorika, sukelianti apokaliptinį nuovargį, sako aplinkosaugos aktyvistė Rugilė Matusevičiūtė. Apie klimato kaitos siaubus ji siūlo kalbėti paprastai ir netgi linksmai, tačiau dalintis vėžliukų su iš nosies kyšančiais ...
Šioje animacijoje pavaizduota, kaip augalai sugeria ir išskiria anglies dioksidą keičiantis metų laikams.
