970 straipsnių
Miškas – teritorija, tankiai apaugusi medžiais, sudaranti tam tikrą gyvosios gamtos buveinę. Miškai dengia apie 30 proc. Žemės sausumos ir yra viena svariausių biosferos elementų. Miškai susidaro teritorijose, kur yra pakankamai kritulių ir kurie iškrinta visus metus, ne tik lietinguoju laikotarpiu. Pagrindiniai Žemės miškų masyvai auga vidutinių platumų, pusiaujo, subtropinėse klimato juostose. Miškų nėra arktiniuose, antarktiniuose regionuose, tropikų klimato juosta taip pat negausi miškais. Miškai taip pat auga įvairių pasaulio regionų kalnuose, o jų augimo viršutinė riba vadinama medžių linija.
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos agentūra pripažino, kad miške kasinėti nieko negalima, nes pirmiausia reikia išnaudoti kitus nesaugomus plotus, kurių yra kone 70 hektarų. ...
Tikri grybautojai nelaukia rudens ir į miškus traukia jau pavasarį, tuo metu galima pasirinkti bobausių, briedžiukų, balteklių. Štai Renata šiemet pasiekė savo asmeninį rekordą – rado apie pusantro šimto briedžiukų. Ji pasakė, kas tai per grybai ir kur jų ieškoti.
Šiaulių policijos pareigūnams šiaulietis pasakojo išgyvenęs tikrą košmarą. Anot jauno vyro, jis prievarta buvo išvežtas į mišką, kur teko atlaikyti užpuolikų smūgius.
Mūsų Seimas pagaliau artėja prie sprendimo, kurio žmonės laukė ne tik mano atstovaujamoje apygardoje Varėnos krašte, bet ir kitur Lietuvoje – nuo Kuršių nerijos iki Labanoro. Praėjusią savaitę balsavome už Miškų įstatymo pataisą, kad 80 proc. valstybiniuose aukcionuose parduotos medienos liktų Lietu...
Gaila matyti, kuo virto Nacionalinio miškasodžio iniciatyva, kuri turėjo skatinti žmones prisidėti prie miškų plėtros, apsodinant medeliais naujus plotus, kurie didintų Lietuvos miškingumą. Šiandien tai – politikų pasifotografavimo akcija plyno miško kirtimo plote. Besifotografuodami su sodinama egl...
Panevėžietė Ugnė D. naujienų portalui JP atsiuntė nuotraukas ir filmuotą medžiagą, kaip miestiečių pamėgtame, šalia Vyčių kaimo esančiame, Staniūnų (Kaizerlingo) miškelyje, skersai pėsčiųjų tako, guli su šaknimis išvirtusi didelė drebulė. Girdėjusi, kaip virsta medis, moteris nuogąstavo – ar miškely...
Miškuose jau auga valgomi grybai, kuriuos skuba rinkti lietuviai. Gamtininkas papasakojo, kokie grybai dygsta šiuo metu ir kas pasirodys artimiausiais mėnesiais bei išdavė, kur jų ieškoti geriausia.
Valstybinė miškų tarnyba pastaruoju metu sulaukia miškų savininkų klausimų apie galimybes išsikirsti nudžiūvusius medžius (sausuolius). Žmonės teiraujasi, kur kreiptis ir kokių dokumentų ar suderinimų tam reikia, rašoma pranešime spaudai.
Nerimsta aistros dėl planuojamų karjerų Pakarklės miške. Gyventojai baiminasi, kad ramybės oazę sutrikdys buldozerių riaumojimas, bet savivaldybė kliūčių tokiems darbams nebemato, nors dar prieš du mėnesius miško kasinėjimui nepritarė, skelbia LNK žinios. Tad gyventojai prie Kauno rajono savivaldybė...
Populiariojoje laidoje „Miško istorijos“ kaskart aptariamos pačios įdomiausios bei aktualiausios temos, susijusios su miškais. O jais lietuviai tikrai gali didžiuotis. Šį kartą garsus komikas Mantas Bartuševičius nusprendė pasidomėti, kaip miškuose vyksta ūkininkavimas. Į klausimus M. Bartuševičiui ...
Kiekvienas nukirstas medis vilniečiams kelia šūsnį emocijų. Dažniausiai jos yra negatyvios, nes gyventojams nepatinka, kai mieste mažėja žaliųjų akcentų. Šįkart Valakupių girininkijoje gyventojai pastebėjo iškirstus medžius ir tuomet pasipylė klausimai: kam prireikė retinti mišką?
Laidoje „Miško istorijos“ ornitologas Gediminas Petkus lankosi Ignalinos miškuose ir kartu su Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijos girininku Jonu Barzdėnu aptaria artėjančios inkilų kėlimo šventės „Paukščiai grįžta namo“ svarbą, girininko profesijos žavesį...
Vieniems grybavimo sezonas baigiasi vėlų rudenį, o kiti miško gėrybes renka net ir žiemą. Vaiva sako, kad žmonės stebisi, ko miške tokiu metu galima rasti, bet tikina, kad tikrai nemažai skanių ir valgomų grybų auga kaip tik šaltuoju metų laiku.
Kiekviena profesija turi tam tikrų išskirtinumų. Tačiau apie vienas jų mes žinome daugiau, o apie kitas – mažiau. Pavyzdžiui, ar žinojote, kokios pagrindinės kasdienės Lietuvos girininkų užduotys? Su kokiais iššūkiais jie susiduria bei kokius džiaugsmus gali kasdien patirti? Į šiuos klausimus Valsty...
Plungės rajuonė, Purvačiu kaimė, gyvenonti Kerpauskatė Lina šešiuolika sāva gražiu jaunīstės mētu praleda Londona cėntre unt pat asfalta ė baisē dėdliam triukšmė. Šindein ana miegaujēs gamtuos ramybė, niekor neskob, ved žīgius po mėškus, vo ateitie žad atidarītė mėška mokīkla vakāms.
Miškas ir lietuvis – neatsiejama. Tačiau jei pasmalsautume, kas tame miške vyksta, kaip jis prižiūrimas ir kokie pokyčiai jame vyksta, tik nedaugelis galėtų paaiškinti kismo procesus ir bioįvairovės kūrimąsi. O jeigu dar pridėtume kirtavietes, neabejotinai išgirstume kontraversiškų įsitikinimų.
Ištyrinėjus miško plotus, rasta, kad Pakarklės miškas Kauno rajone tinkamas žvyrui kasti. Tačiau vietos gyventojai ir miškininkai sako, kad išskirtinė teritorija net tik ribojasi su saugomais draustiniais, bet ir svarbi moksliniams tyrimams, tad nieko kirsti čia negalima. Miškininkai jau kreipėsi ir...
Laidoje „Miško istorijos“ – įdomiausi faktai apie Lietuvos miškus.
Daugumai jau yra žinoma, jog statyti namo miške negalima. Po pastarųjų garsiai viešumoje nuskambėjusių įvykių dėl medžių kirtimo dauguma jaučia įtampą, net jei reikia nupjauti vieną padžiūvusį medį. O išgirdę idėją statyti namą miške – bėgtų ir neatsisuktų.
Lietuva – miškinga šalis. Lietuviai per amžius mišką naudojo ūkiui, statyboms, namų apyvokai, gėrybėms bei poilsiui. Tą daro iki pat šių dienų. Tik jeigu seniau nebūtus dalykus apie miškus porindavo koks vietinis pasakorius, tai dabar miškų ekspertų, kaip ir krepšinio, apstu ant kiekvieno kampo. Pak...
