154 straipsnių
Jei nepradėsime su kompiuteriais kalbėtis lietuvių kalba – sunaikinsime ją. Tokią išvadą padarę šalies mokslininkai ėmėsi svarbios misijos ir sukūrė įrankius, leidžiančius kalbėtis su kompiuteriais lietuviškai. Šiandien kiekvienas gali paprašyti kompiuterio ar telefono padėti susiorientuoti aplinkoj...
Seime šiuo metu svarstoma Vyriausybės parengta Demografijos, migracijos ir integracijos strategija 2018–2030 metams. Minėta strategija yra padalinta į tris dalis ir apima platų spektrą klausimų, pradedant šeimos politika ir baigiant vyresnio amžiaus asmenų integracija.
1. Akmens ant akmens… Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje birželio 19 d., svarstant Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 m. gaires, Seimo narys Gintaras Steponavičius mojavo prieš kurį laiką išleista knyga „Lietuvių kalbos ideologija“, ją citavo ir pagal tos knygos nuostatas reikalavo...
Naujausiais „TaMo“ dienyno duomenimis, susirūpinimą abiturientų ateitimi kelia ne tik tikslieji mokslai – abiturientai savo gimtąją kalbą vargiai moka šešetui. Tačiau moksleivius puola ginti kalbininkai ir švietimo ekspertai. Anot jų, beraščiai ne vaikai, o programų kūrėjai.
Vieni atsipalaidavę, o kiti virpančiomis rankomis – taip abiturientai šeštadienio rytą rinkosi į mokyklas laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.
2005 metais į Barseloną gyventi atvykusi Solveiga netrukus įkūrė pirmąją ir iki šiol vienintelę čia veikiančią lietuvišką mokyklėlę Lietuvos emigrantų vaikams.
Susidomėjusi paėmiau į rankas Juditos Džežulskienės parašytą lietuvių kalbos vadovėlį X klasėms, „Baltų lankų“ išleistą 2017 metais.
Socialdemokratai užregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris iš karto sulaukė ypatingo dešiniųjų dėmesio. Valentinas Stundys, Audronius Ažubalis, Vytautas Sinica ir kiti veikėjai tradiciškai puolė kritikuoti siūlomas tautinių mažumų kalbos vartojimo nuostatas.
Penktadienį Lietuvoje ir už šalies ribų bus rašomas nacionalinis diktantas.
DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas apsilankė rytų Londone esančiame Bektono rajone, kuriame gyvena itin daug emigrantų iš Lietuvos.
Karaliaučiaus srityje sparčiai mažėja galimybių vaikams mokytis lietuvių kalbos net per popamokinius užsiėmimus, rašo „Lietuvos žinios“.
Atrodo, jog dabartinė Seimo dauguma rimtai ketina spręsti trijų raidžių problemą, t. y. įteisinti w, q, x rašybą Lietuvos oficialiuose dokumentuose. Tai liudija ne tik parlamentinės Gegužės 3-iosios grupės parengtas įstatymo projektas, surinkęs 70 parlamentarų pritarimo.
Vienas garsiausių XX a. filosofų Ludwigas Wittgensteinas kalbą apibūdino kaip besiplėtojantį miestą su klaidžiu senamiesčiu, aiškiu naujamiesčiu ir nuolat augančiais priemiesčiais. Kiekviena kalba, įskaitant lietuvių, – gyvai pulsuojanti terpė, kuri formuojasi drauge su jos gyventojų nuostatomis, rū...
Lietuviškos abėcėlės skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis. Raidyno nosinės, varnelės ir taškeliai papuošė šių metų mugės plakatus bei lankstinukus. Kalbotyros profesorius Giedrius Subačius teigia, kad didžioji dalis diakritinių lietuviškos abėcėlės raidžių yra pasiskolin...
Pernai kalbininkai atmetė daugiau kaip trečdalį sumanytų registruoti įmonių pavadinimų dėl jų neatitikties lietuvių kalbos reikalavimams. Iš jų 11 proc. atmesti dėl to, kad buvo nelietuviški ar dirbtiniai begalūniai, ketvirtadienį rašo „Lietuvos žinios“.
Kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Ga...
„Tete-A-Tete Casino – LKL“ tęsia toleranciją skatinantį projektą #SavasTarpSvetimų. Projektas pasitelkdamas krepšinio populiarumą siekia skleisti toleranciją bei užkirsti kelią neapykantos kurstymui visuomenėje. Viena iš šio projekto dalių – į Lietuvą žaisti atvykstančių legionierių žaismingas lietu...
Nors mokyklų kaimuose mažėja, jose dirba ne mažiau profesionalūs ir prie naujovių prisitaikantys mokytojai. Vienas iš jų – Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Petras GEDVILAS. Su juo DELFI kalbasi apie šiuolaikinių mokinių žinias ir apie kaimo mokyklų...
Lietuvių kalba gali būti ne tokia jau sudėtinga, jei žinai, kur ieškoti pagalbos. Tiek tiems, kurių gimtoji kalba yra lietuvių, tiek jos besimokantiems kyla įvairiausių klausimų dėl rašybos, skyrybos, tarties. Tačiau pasinaudojus viena el. paslauga ši problema kur kas paprasčiau išsprendžiama.
Daugelis paskutinį kartą lietuvių kalbos mokėsi dvyliktoje klasėje, o likusios spragos vėliau persekioja visą gyvenimą. DELFI kartu su leidykla „Šviesa“ kviečia pasitikrinti, ar taisyklingą lietuvių kalbą mokate ne blogiau už abiturientus?
