2380 straipsnių
Finansų ministerija yra valstybinė įstaiga, kuri siekia kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų politiką, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą. Šiai institucijai vadovauja finansų ministrė.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija formuoja fiskalinę politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, užtikrinant efektyvų ir racionalų valstybės ir Europos Sąjungos lėšų valdymą ir panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą bei kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą.
Finansų ministras atstovauja Lietuvai Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų taryboje (ECOFIN), svarbiose tarptautinėse ir regiono institucijose.
Skirtingose valstybėse šie pavadinimai bei konkretūs įgaliojimai gali būti skirtingi.
Prezidentūrai pareiškus, kad Europos Komisijos (EK) skaičiavimuose nurodoma, jog kitų metų valstybės biudžeto deficitas gali būti apie 2,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ir manevro laisvės siūlymams yra, finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentuoja, kad biudžeto projektą tvirtina Vyriausybė...
Kitais metais Lietuvos ekonomika augs 1,5 proc., prognozuoja SEB bankas, antradienį sumažinęs ankstesnę savo prognozę, o šiems metams palikęs vertinimą, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,2 proc. Bankas teigia, kad gyventojų perkamoji galia kitąmet turėtų augti, o tarp rizikų išliek...
Šeštadienį po intensyvių derybų Europos Parlamentas (EP) ir Europos Sąjungos (ES) Taryba pasiekė sutarimą dėl 2024 metų Europos Sąjungos biudžeto, praneša Finansų ministerija.
2024 m. atlyginimai dviženkliu tempu nebeaugs, sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Finansų ministerijos duomenimis, 2023 metų sausio–rugsėjo mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo 12,759 mlrd. eurų arba 7,7 proc. (911,7 mln. eurų) daugiau pajamų nei 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad jeigu būtų priimtas dabartinis siūlomas Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo modelis, jis projektą vetuotų. Anot šalies vadovo, mokestis yra antisocialinis, o Lietuvos žmonės „privalės mokėti daugiau be jokio aiškaus pagrindimo“.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė antradienį feisbuke teigė, jog Lietuva 2021 metais mainais į Europos Sąjungos (ES) paramą neįsipareigojo įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.
Premjerė Ingrida Šimonytė neturi atsakymo, kada Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas grįš į Seimo plenarinių posėdžių salę. Pasak jos, šiuo metu yra svarbiausia priimti 2024 m. valstybės biudžetą.
Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui siekiant pritraukti naują užsienio kapitalo banką, Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris sako, kad jo šalies vyriausybė neturi informacijos apie vokiečių bankų planus ateiti į Lietuvos rinką.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad reikia išnagrinėti visus šiuo metu siūlomus nekilnojamo turto (NT) mokesčio variantus, bet svarbu, jog išliktų pagrindiniai principai. Taip pat, pasak jos, racionalūs yra ir siūlymai iki 4 proc. siekiantį mokestį taikyti tik neprižiūrimam turtui...
Protestus prie Seimo ir ginčus pačiame parlamente sukėlę nekilnojamojo turto mokesčio siūlymai vėl keičia pavidalą. Po pusantrų metų ši bene ryškiausia pristatytos mokesčių reformos dalis sulaukė naujo varianto. Jame siūlomas siauresnis mokesčio intervalas gyventojams.
Socialinių tinklų naudotojai sunerimo dėl paskleistos informacijos. Teigiama, kad Danijoje iš apyvartos išimtas euras ir nebegalima išsikeisti kronų į eurus.
Vyriausybė pirmadienį patvirtino patikslintą „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą, finansuojamą Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) ir „RePowerEU“ lėšomis. Ministrų kabinetui pritarus, prieš savaitę Europos Komisijos (EK) patvirtintas patikslintas RRF finansavi...
Šią savaitę įregistruotas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės ir finansų ministrės Gintarės Skaistės Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo patikslinimas parlamento opozicijos neįtikino. Eltos kalbinti politikai sako ir po atliktų korekcijų neketinantys balsuoti u...
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sutinka, kad šiuo metu labiausiai diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, reformoje numatytas aukštų pajamų apmokestinimo projektas kol kas yra „padėtas ant stalo“. Visgi, pasak jo, tai nėra vienintelis svarbus reformos paket...
Finansų ministerija praneša, kad derybose su Europos Komisija (EK) dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimo siekė pratęsti keturis su mokesčiais susijusių rodiklių įgyvendinimo terminus, nukeliant juos į 2025 metų pradžią.
Seime įstrigęs nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atidėtas sunkiai gyvenantiems pensininkams ar kitiems mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Tačiau būsto paveldėtojai turėtų sumokėti susikaupusią sumą. Dėl atidėjimo spręstų savivalda.
Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymas spalio mėnesį Seime priimtas nebus – jis išbrauktas iš spalio 26 d. parlamento posėdžio darbotvarkės. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė Eltai sakė, kad toks sprendimas buvo priimtas norint rasti platesnį sutarimą dėl įstaty...
Antradienį Seime po svarstymo buvo pritarta Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Seimui antradienį teikiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kuriame auga pajamos ir išlaidos, tačiau kartu numatytas valstybės skolos didėjimas. Valdžios sektoriaus deficitas smarkiai priartėja prie fiskalinės drausmės leidžiamos ribos, tad galimybių didinti asignavimus yra mažai.
