96 straipsnių
„Kaip pasirinkti studijas, kurios nulems sėkmingą ateitį? Kokių jaunų specialistų nori rytojaus darbdavys? Kaip investuoti į studijas, kad jos atsipirktų greitai? Apie tai - ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto apskritojo stalo diskusija. Laidą moksleiviams, jų tėvams ir švietimo specialistams "Sh...
Kaune surengus improvizuotą studentų protesto akciją, jos organizatoriai sulaukė policijos represijų. Susirinkimų įstatymo pažeidimu kaltintą jauną mokslininką gynęs advokatas Gintaras Černiauskas įsitikinęs, kad piliečiai turi nebijoti garsiai reikšti savo nuomonę ir nesutikti su oficialia valdžios...
Viešose diskusijose apie aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje vis dažniau pasigirsta revoliucinė idėja – apmokėti studentų studijas su sąlyga, kad už tai jie atidirbs.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ( MOSTA) specialistai trečiadienį pateikė tyrimo apie studijų būklę Lietuvoje duomenis. Situacija – tokia bloga, kad panašu, jog buvo pramuštas dugnas: ar galima kristi žemiau?
„Pinigų karta" toliau nagrinėja penkis banginius, ant kurių laikosi aukštasis mokslas. Svarbiausi faktai apie penkis didžiausius Lietuvos universitetus, šiais metais pradėtos naujovės, pirmakursių klausimai rektoriams bei ekspertų komentarai. Paskutinis banginis, į kurio vidų lendame, Vilniaus unive...
„Pinigų karta" toliau nagrinėja penkis banginius, ant kurių laikosi aukštasis mokslas. Svarbiausi faktai apie penkis didžiausius Lietuvos universitetus, šiais metais pradėtos naujovės, pirmakursių klausimai rektoriams bei ekspertų komentarai. Keliaujame į techniškiausią Vilniaus aukštąją mokyklą – V...
„Pinigų karta" toliau nagrinėja penkis banginius, ant kurių laikosi aukštasis mokslas. Svarbiausi faktai apie penkis didžiausius Lietuvos universitetus, šiais metais pradėtos naujovės, pirmakursių klausimai rektoriams bei ekspertų komentarai. Keliamės į Vilnių ir analizuojame Mykolo Romerio universi...
„Pinigų karta" toliau nagrinėja penkis banginius, ant kurių laikosi aukštasis mokslas. Svarbiausi faktai apie penkis didžiausius Lietuvos universitetus, šiais metais pradėtos naujovės, pirmakursių klausimai rektoriams bei ekspertų komentarai. Antrasis mūsų taikiklyje - Vytauto Didžiojo universitetas...
„Pinigų karta" imasi panagrinėti penkis banginius, ant kurių laikosi aukštasis mokslas. Svarbiausi faktai apie penkis didžiausius Lietuvos universitetus, šiais metais pradėtos naujovės, pirmakursių klausimai rektoriams bei ekspertų komentarai.
Nors nesu studentė, vis dažniau tenka padiskutuoti aukštojo mokslo pasirinkimo tema. Galbūt ji iškyla į paviršių dėl to, kad tik neseniai nutilo triukšmas dėl baigiamųjų mokyklos egzaminų bei stojamųjų, o gal dėl to, kad paskutiniu metu tenka daugiau bendrauti tiek su mokslus besirenkančiais mokslei...
Rugsėjo 19 dieną Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus DELFI pristatė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų siūlomas naujoves – 3 metų bakalauro studijas ir “valstybės užsakymo principo“ įteisinimą. Manau, jog abu pakeitimai padarytų žalą Lietuvos mokslo ir studijų tobulėjimui ir nuskriau...
Airiai iš valytojos nereikalauja universiteto diplomo, į aukštąsias mokyklas priima dvigubai mažiau jaunuolių nei Lietuvoje. Taip Interviu DELFI teigė Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis.
Mokyklos ir universitetai savo duris užvėrė iki rudens, o brandos egzaminų sesija, šiais metais susilaukusi daug dėmesio ir komentarų, jau praeityje. Tačiau prieš akis – kitas svarbus etapas mokyklą baigiantiems jaunuoliams, belaukiantiems egzaminų rezultatų.
Viktorija Globytė ketverius metus studijuoja Škotijos Šv. Endriu universitete, kuriame studijavo ir Jungtinės Karalystės princas Williamas.
Lietuvos aukštasis mokslas vaduojasi iš sąstingio kurdamas naujas, studentų ir darbo rinkos poreikius atitinkančias programas.
Krepšininkui Mindaugui Kuzminskui šie metai kupini ne tik įtampos, bet ir naujų galimybių. Pavasarį sėkmingai baigęs ekonomikos bakalauro studijas, rudenį jis pratinsis gyventi už 4 tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos. Jaunas ir perspektyvus sportininkas ne tik atskleidė savo ateities planus ir lūkesč...
Bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas grumiasi ne tik šiųmečiai abiturientai – aukštojo mokslo siekia ir mokyklas baigusieji prieš 20 ar daugiau metų. Kaip jiems skaičiuojamas konkursinis balas ir ar įmanomos aukštojo mokslo studijos, jei mokykla baigta prieš keliolika metų?
Sklando mitas, greičiausiai atėjęs iš tarybinių laikų, kad būtinai reikia įgyti aukštąjį išsilavinimą, nes šis esą užtikrins darbo vietą. Šiandien tikrovė yra kitokia. Taip teigia Vilniaus universiteto dėstytojas, filosofas Jonas Dagys.
Lietuvos gyventojų išsilavinimas per paskutinį dešimtmetį sparčiai augo, aukštąjį išsilavinimą šiuo metu turi kas penktas gyventojas, tuo tarpu neraštingų yra 4,9 tūkst. arba 0,2 proc. gyventojų.
Šalyje -180 gamtą tyrinėjančių mokslininkų, bet viešojoje erdvėje reikšmingesnių jų darbų reikia ieškoti su žiburiu vidury baltos dienos. Kodėl?
