Surado slaugos namus, žadančius „skandinavišką slaugos filosofiją“
Nuo pernai gruodžio mėnesio vilnietės Danguolės tėvui dėl stipraus širdies nepakankamumo ir žymiai pablogėjusios fizinės sveikatos pasidarė sunku judėti, namuose jis buvo su deguonies kvėpavimo aparatu, medikų skirtu pagal epikrizę (ligos istorijos baigiamoji dalis, kurioje pagrindžiama diagnozė, apibūdinami gydymo rezultatai, nurodomas tolesnis gydymas – aut. past.) palengvinti savijautai.
Prieš Velykas moters tėvo savijauta dar labiau suprastėjo. „Atėjo diena, kai teko susidurti gyvenime su galvosūkiu, kur perkelti tėvą slaugai – kuriam laikui, kol išsispręsime buitines smulkmenas, prieš parsivežant atgulusį ligonį namo. Perskaitę apie vienus slaugos namus, pamatę nuotraukas, aprašymus, susiviliojome ir balandžio 5-osios popietę pervežėme tėvą ten“, – pasakojo vilnietė, kaip klostėsi įvykiai dėl artimojo ligos ir kodėl dėmesį patraukė būtent šie slaugos namai.
Iš tiesų minėtų slaugos namų interneto svetainėje žadama, jog slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje „paslaugos grindžiamos skandinaviška slaugos filosofija, skandinaviškos slaugos centre – žmogus ir jo poreikių visuma“.
Neįjungė deguonies kvėpavimo aparato
„Penktadienį nuvežėme tėvą į slaugos ligoninę, o deguonies aparatą pavyko gauti tik pirmadienį, nors palatoje, lovos gale stovėjo toks portatyvinis [deguonies kvėpavimo] aparatas, kokį turėjome namuose“, – pradėjo vardinti nusiskundimus moteris.
Danguolė pabrėžė, kad pagal epikrizę žmogui būtinas, tiesiog gyvybiškai svarbus deguonis, tad dar sekmadienį ieškojo personalo darbuotojų ir teiravosi dėl deguonies aparato, tačiau išgirdo atsakymą, kad aparatas skirtas ne jos tėvui ir yra likęs nuo ankstesnio paciento.
Pirmadienį, moters teigimu, galiausiai pavyko išsireikalauti kaukę, o tuomet pati ir įjungė deguonies aparatą.
Nebuvo nei vaikštynės, nei pagalbos mygtuko
Danguolę suglumino tai, kad palatoje nebuvo vaikštynės – juk ligonis silpnas, jam sunku net iki tualeto pačiam nueiti. Ketvirtą dieną tėvui gulint slaugos namuose, ji pasiteiravo personalo, kur galėtų rasti vaikštynę arba vežimėlį, kad, jei pavyks pakelti tėvą iš lovos, galėtų išvežti jį į lauką. Dar labiau nustebino išgirstas atsakymas, kad „visos priemonės pas mus yra asmeninės, privačios“, o apie tai turėjo informuoti guldant pacientą į ligoninę, nors šito artimiesiems niekas nepasakė.
„Prie gulinčio ligonio lovos nėra mygtuko pagalbai išsikviesti. Kadangi nei šeštadienį, nei sekmadienį, lankant žmogų, jokio personalo nepavyko sutikti, pirmadienį, jau ketvirtą parą ligoninėje, kai pagaliau atsirado slaugytoja, sakau – kaip išsikviesti pagalbą, jei reikia? Atsakė, kad prie lovos yra mygtukas. Sakau, prašau, parodykite. Atėjome, apėjo [lovą] iš visų pusių, nusistebėjo – iš tiesų nėra. Atnešė. Ketvirtą parą“, – pasakojo Danguolė.
Laiku nepaduoti vaistai ir nekeičiamos sauskelnės
Vilnietė padarė išvadą, kad beveik keturias paras ligoninėje jos tėvas buvo be vaistų, nes penktadienį ir šeštadienį nupirktos medikamentų dėžutės buvo nepradarytos. „Kai atsiėmėme iš slaugos namų balandžio 5 d. guldant [tėvą į ligoninę] nupirktus savo vaistus, paaiškėjo, kad kai kurių dėžutės net nepraimtos“, – teigė ji.
Bene labiausiai apstulbino, kad tarp ligonio daiktų rado ir svetimų vaistų dėžutes su užrašyta ant jų moteriška pavarde, – natūralu, kad kilo klausimas, jog kažkoks žmogus liko be medikamentų.
„Sauskelnes radome nekeistas tiek laiko, kad prasisunkusi šlapia patalynė iki pagalvės. Rytojaus dieną ta patalynė jau buvo sausa, po ligoniu, su rudai geltona dėme iki pagalvės. Ligoniui buvo pasakyta, kad sauskelnės sugeria tik 1 litrą skysčio, todėl turi kontroliuoti padėtį pats (t. y. negerti vandens). Dar barėsi, kad žmogus per daug prisišlapino, todėl senolis nebegėrė vandens, – pasakojo moteris ir pasvarstė: Jeigu žmogus negauna vaistų ir negeria vandens, kiek jis gyvens.“
Apskritai Danguolė stebėjosi, kad palatoje prie ligonių lovų nėra nė vienos kėdės, o atėjusiems artimiesiems tenka stovėti.
„Nieko iš jų nenoriu, <...> tačiau noriu, kad žmonės žinotų, kur jie siunčia savo artimuosius, kad visiems viskas būtų aišku. Juk paskutinėmis gyvenimo dienomis žmogus nusipelno bent šiek tiek pagarbos. <...> Niekas neprašo merkti gėles, šypsotis ir glostyti, bet paduoti vaistus juk reikėtų?“ – retoriškai klausė moteris ir pabrėžė tikrai pasigedusi slaugos namuose skandinaviška filosofija grindžiamų paslaugų.
Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės komentaras
„Addere Care“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Alina Kemežienė atsiliepė į „Delfi“ užklausą dėl nusiskundimų slaugos namų paslaugų kokybe, dėl informacijos stokos ir dėl aplaidaus bei nepagarbaus elgesio su garbaus amžiaus, silpnos sveikatos pacientu. Ji sakė apgailestaujanti, „jei patirtis mūsų ligoninėje sukėlė žmonėms įtampą“.
„Gavę nusiskundimų, visuomet atliekame vidinius tyrimus ir, kiek galėdami, siekiame išsiaiškinti visas aplinkybes. Tai padeda mums aptikti spragas ir jas koreguoti, kad slaugos kokybė būtų tik geresnė. Iš patirties galime pasakyti, kad daugeliu atvejų nėra vienos 100 proc. teisios pusės. Natūralu, kad žmonėms kyla įvairių emocijų, baimių ar nežinojimo, kuris nulemia jų teiginius“, – teigė A. Kemežienė.
Slaugos namų atstovė pabrėžė, kad dėl „įpareigojančios prievolės neatskleisti asmens duomenų“ negali komentuoti konkrečios konkretaus asmens situacija, kita vertus, supranta „artimųjų rūpestį ir jautrumą susidūrus su jiems brangaus asmens sveikatos problemomis“, visuomet stengiasi į tai reaguoti, tiesa, slaugydami žmones vadovaujasi specialistų sprendimais.
Ji patikino, kad deguonis pacientams tikrai tiekiamas, „esant konkrečiam poreikiui, t. y., kai yra objektyvios priežastys ir gydytojo sprendimas (pagal deguonies saturaciją kraujyje ir pagal žmogaus savijautą)“.
Į nusiskundimą dėl neįspėjimo apie vaikštynių nebuvimą A. Kemežienė atsakė: „Slaugos namuose yra pagalbinių vaikščiojimo priemonių, tačiau neturime prievolės visų savo slaugomų pacientų jomis aprūpinti. Kiekvienas žmogus, kam reikalingos šios priemonės turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti siuntimą, tuomet nuvykti į techninės pagalbos priemonių centrą savo savivaldybėje. Dalis šių priemonių išduodamos nemokamai.“
Slaugos namų rinkodaros ir komunikacijos vadovė patikino, kad pacientams perkamos „sauskelnes, kurios sugeria 2,5–3 l skysčių“, taip pat užtikrinama, kad ligoniai gautų visus gydytojų priskirtus vaistus, kuriuos jie atsiveža patys arba gauna iš vietinės vaistinės.
„Nėra teisės aktų reikalavimo, kad prie kiekvienos lovos būtų įrengta pagalbos iškvietimo sistema. Ją įrengiame prie tų žmonių lovų, kuriems ji tikrai reikalinga, – pakomentavo A. Kemežienė ir galiausiai pridūrė: „Į artimųjų teiginius reaguojame labai jautriai ir esame pasiruošę padaryti viską ką galime, kad progų skųstis mūsų paslaugomis neliktų“.
Norite papasakoti savo istoriją ar išsakyti nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt.