Maistas patenka į mūsų organizmą, kai jį suskaido iki tinkamų smulkių tam tikro dydžio molekulių. Tik tada jis gali pereiti per plonosios žarnos sieneles ir patekti į kraują, o organizmas pasisavina naudingąsias medžiagas.
Maisto, kuriame daug antimaistinių medžiagų, kasdienis vartojimas nulemia tai, kad minėtas procesas, t. y. medžiagų suskaidymas iki tinkamo dydžio, nustoja veikti.
Įprastinės tvirtos jungtys tarp plonžarnės sieneles sudarančių ląstelių atsilaisvina ir žarnynas tampa pralaidus.
„Kaip plačiai žinomas mokslininkas celiakijos autoimuninių ligų ir žarnyno pralaidumo srityje, gastroenterologas daktaras Alessio Fasano nurodė, padidėjęs žarnyno pralaidumas gali sukelti uždegimą organizmo kampelyje esančiame toli nuo tos vietos, kur buvo pažeistas žarnyno barjeras“, – įspėja A. Unikauskas.
Jo teigimu, visa mūsų mityba sukasi aplink šiuos antimaistinių medžiagų turinčius produktus. Tai – grūdai ir jų produktai, kurie sudirgina mūsų imunitetą.
„Augalui, tiksliau jo sėklai ar grūdui, mūsų virškinimo sistema yra grobuonis. Augalų apsaugos mechanizmai kovoja su mūsų virškinimo sistema, blokuodami mūsų virškinimo sistemos gebėjimą tą maistą suskaidyti iki naudingų amino rūgščių, kurias mūsų organizmas lengvai pasisavina“, – paaiškina gydytojas.
Grūdiniuose produktuose yra daug biologiškai aktyvių junginių, dalis tų nesuvirškintų junginių gali nepalankiai veikti žmogaus organizmą, ypač, jeigu augaliniai produktai vartojami dideliais kiekiais ir nuolat.
„60–80 proc. imuninės sistemos yra žarnyne, tad jai esant nuolat bombarduojamai maisto, kurio jūs netoleruojate, organizmo sugebėjimas kovoti susilpnėja, nes imuninė sistema užsiėmusi kovoje su maisto dalelių virškinimo sistemoje dirginimu“, – sako A. Unikauskas.
Plačiau apie antimaistines medžiagas – laidos „Klauskite daktaro“ reportaže.
