Hipertenzija dažnai nelaikoma rimta liga, tačiau šis negalavimas gali komplikuotis į insultą, širdies infarktą ar kitus susirgimus ir sukelia daug mirčių. Didžiausia bėda yra ta, kad tik pusė, dėl minėtų priežasčių mirusių žmonių, žinojo apie savo padidėjusį kraujospūdį. Medikai skaičiuoja, kad kas trečias suaugęs žmogus ir apie 2 procentus vaikų bei paauglių turi padidintą kraujospūdį. Sulaukus 35 metų amžiaus kiekvienas žmogus bent 1 kartą per metus turėtų pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą, rašoma pranešime spaudai.

Kada diagnozuojama arterinė hipertenzija?

Kraujospūdis – tai jėga, kuria širdis veikia kraujagysles, varinėdama kraują po žmogaus organizmą. Kraujo spaudimas matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio, o atsakymas pateikiamas dviem skaičiais. Sistolinis kraujo spaudimas (kraujospūdžio matuoklių pateikimas skaičius viršuje) parodo širdies susitraukimo (sistolės) metu iš širdies išstumto kraujo sukeltą spaudimą į arterijų sieneles. Tuo tarpu diastolinis kraujo spaudimas (apatinis skaičius) išmatuojamas širdies raumens atsipalaidavimo (diastolės) metu.

Arterinė hipertenzija – tai aukštas kraujo spaudimas, kai sistolinis kraujospūdis viršija 139, o diatolinis 89 milimetrus gyvsidabrio stulpelio. Nekoreguota hipertenzija ilgainiui sužaloja daugelį žmogaus organų ir yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių sistemos ligas lemiančių rizikos veiksnių.

Galimi arterinės hipertenzijos simptomai yra galvos skausmas, svaigimas, spengimas ausyse, dūrimas širdies plote, širdies permušimai, kraujavimas iš nosies ir kt. Pasak Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininko prof. Mariaus Miglino, tai klastinga liga, nes ilgus metus aukštą kraujo spaudimą turintis asmuo gali nejausti jokių simptomų, o padidėjęs kraujospūdis nustatomas atsitiktinai vizito pas gydytoją metu. Nekontroliuojamas kraujospūdis ilgainiui pažeidžia kraujagysles, širdį, smegenis, akis, inkstus ir kitus organus. Nesant abejonių dėl neigiamo hipertenzijos poveikio žmogaus organizmui, aukšto kraujo spaudimo gydymas yra neišvengiamas ir būtinas.

Koks kraujo spaudimas idealus?

Prof. M. Miglinas teigia, kad nors išlieka rekomendacijos hipertenzija sergantiems pacientams palaikyti kraujo spaudimą 130–139/80–85 mmHg ribose, specialistai vienbalsiai sutaria, kad siektinas kraujo spaudimas vis dėlto labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinės būklės bei gretutinių ligų.

Pavyzdžiui, vyresniems nei 60 metų žmonėms, kurių kraujo spaudimas viršija 160 mmHg, sistolinį kraujo spaudimą rekomenduojama palaikyti 140–150 mmHg ribose. Vis dėlto net ir šeštą dešimtį perkopęs stiprus ir fiziškai aktyvus žmogus, su gydytojo priežiūra galėtų siekti žemesnio kaip 140 mmHg spaudimo. Įrodyta, kad net ir vyresnių kaip 80 metų amžiaus žmonių hipertenzijos gydymas duoda teigiamų rezultatų. Kiekvieną žmogų vertinant individualiai, tokių pacientų spaudimas galėtų būti 140–150 mmHg.

Sergančių cukriniu diabetu, sistolinis kraujo spaudimas neturėtų viršyti 140 mmHg. Tyrimais įrodyta, kad tokia kraujospūdžio kontrolė sumažina insulto, akių tinklainės pažeidimo riziką, o taip pat mažina baltymų netekimą su šlapimu. Tuo tarpu vyresni kaip 80 metų amžiaus cukriniu diabetu sergantys asmenys, galėtų džiaugtis kraujospūdžio matuoklio ekrane matydami ne didesnius kaip 150/90 mmHg skaičius.

Pacientams, kuriems diagnozuotas inkstų pažeidimas, labai svarbu saugoti šiuos organus nuo tolimesnio žalojančio aukšto kraujospūdžio poveikio ir palaikyti kraujo spaudimą ne aukštesnį kaip 130/80 mm Hg.

„Bendradarbiavimas su gydytoju, atsakingas požiūris į asmeninę sveikatą, domėjimasis jums diagnozuotomis ligomis ir aktyvus dalyvavimas, nustatant gydymo tikslus – esminiai elementai, padėsiantys išlaikyti gerą savijautą ir gyvenimo kokybę“, - įsitikinęs Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas.

Pasaulinė problema

Kasmet pasaulyje dėl padidėjusio kraujospūdžio miršta maždaug 10 milijonų žmonių. Gegužę visame pasaulyje minima tarptautinė hipertenzijos diena. Šiemet Pasaulinė hipertenzijos lyga bendradarbiaudama su Tarptautine hipertenzijos draugija globaliu mastu organizuoja iniciatyvą „Gegužė – kraujospūdžio matavimo mėnuo 2017“ (angl. May Measurement Month 2017, MMM17). Šios iniciatyvos tikslas – visame pasaulyje visą mėnesį matuoti kraujospūdį kiek įmanoma daugiau žmonių ir pateikti šią informaciją savo šalies atstovams.

Lietuva taip pat prisijungė prie šios akcijos. Visą gegužės mėnesį bus stengiamasi pamatuoti arterinį kraujospūdį kiek įmanoma daugiau žmonių, vyresnių nei 18 metų, Lietuvos šeimos klinikose, vaistinėse, darbovietėse, gydymo įstaigose. Mūsų šalyje tikimasi kraujospūdį pamatuoti ir pakonsultuoti 3000 žmonių.

Daugiau informacijos apie hipertenzija galima rasti Hipertenzija sergančiųjų asociacijos tinklalapyje čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (67)