Nors kompensuojami, bet brangūs
Parkinsono ligos priežastis iki galo nėra aiški, manoma, kad ligą lemia genetiniai veiksniai arba oksidacinis stresas. Deja, apsisaugoti nuo ligos neįmanoma, o profilaktiniai tyrimai negalimi, rašoma leidinyje „Savaitraštis Kaunui“.
Žmonės, susirgę Parkinsono liga, turi išmokti gyventi su liga, todėl daugelis ieško bendraminčių, kad galėtų pasidalyti išgyvenimais.
Kaunas – Lietuvos Parkinsono ligos draugijos gimtasis miestas. Grupelė entuziastų įkūrė ją 1997-aisiais. Pamažu prie kauniečių jungėsi kitose Lietuvos vietovėse gyvenantys Parkinsono liga sergantys žmonės ir jų globėjai. Iki 2005 m. Kauno skyriaus veiklą galima tapatinti su visos draugijos veikla.
Pakalbintas Kauno apskrities Parkinsono draugijos pirmininkas Vaclovas Tunaitis pasakojo, kad didžiausia problema, su kuria susiduria sergantys asmenys, – vaistai. „Nors jie kompensuojami 80 proc., vis tiek yra labai brangūs. Be to, jų sunku gauti. Ne kiekvienoje vaistinėje būna, reikia užsisakyti ir laukti 2 ar 3 dienas, kol atsiųs iš kitų vaistinių“, – pasakojo vyras. Jis kiekvieną mėnesį vien vaistams išleidžia apie 55–60 eurų.
V. Tunaitis, kuriam liga buvo diagnozuota prieš 7 m., teigė, jog vaistai padeda, bet vien jų nepakanka, būtina kasdien miklinti raumenis, judėti: „Reikia sportuoti, treniruotis, tada yra geresnis rezultatas.“ Vyras pasakojo kasdien turintis išgerti po 7–8 tabletes. „Vartojamų vaistų kiekis kaskart vis didėja, kad liga būtų pristabdyta, reikia didinti dozes.“
Moterų draugijoje daugiau
Kauno apskrities Parkinsono draugija šiuo metu vienija 71 narį, tarp kurių daugiau yra moterų. Tai nereiškia, kad moterys dažniau serga Parkinsono liga, tiesiog, pasak draugijos pirmininko V. Tunaičio, jos yra aktyvesnės.
Patys ligoniai Parkinsono ligos draugiją įvardija kaip pagalbos šaltinį, nes tai yra galimybė pabūti tarp likimo draugų ir jaustis saugiau, neslėpti ligos simptomų. Dalyvavimas draugijos veikloje daugeliui padeda užsimiršti, lengviau įveikti ligos keliamus sunkumus. Parkinsono ligos draugija periodiškai rengia konferencijas, susitikimus, siekia dalytis naujomis žiniomis. Kartą per mėnesį Kauno draugijos nariai susirenka į susitikimus su gydytojais, kineziterapeutais, mitybos ir kitais specialistais, vyksta į išvykas, ekskursijas.
Parkinsono tulpė – itin reta
Kauno Parkinsono draugija draugauja su Kauno kolegija – šios mokymo įstaigos patalpose jie sportuoja, mankštinasi vadovaujami kineziterapeutų. Su VDU Kauno botanikos sodu sergančiuosius taip pat sieja graži draugystė. Pasirodo, botanikos sode auginamos įvairiausios gėlės, o Parkinsono draugijos simbolis yra gėlė. „Pasaulinės Parkinsono asociacijos simbolis – tulpė, išvesta Olandijoje. Deja, tokios nėra Kauno botanikos sode, nors mes labai suinteresuoti ją iš kur nors gauti, bet niekas negali pasiūlyti“, – pasakojo V.Tunaitis.
Apie paslaptingąją tulpę pasiteiravome tulpių kolekciją prižiūrinčios VDU botanikos sodo vyresniosios botaninių kolekcijų kuratorės Ritos Maršelienės. Nors šiemet lankytojams pateikiama didžiausia tulpių ekspozicija per pastaruosius dvidešimt metų, tačiau Parkinsono tulpės svogūnėlių botanikos sodas iš tiesų neturi.
Botanikė R. Maršelienė pasakojo, kad Parkinsono tulpės ieško nuo pernai, kai Parkinsono draugijos nariai botanikos sodą išpuošė popierinėmis tulpelėmis, ant kurių buvo užrašyti palinkėjimai sergantiesiems. „Parkinsono tulpių turi nedaug kas, laukiame sezono pabaigos, kol peržydės svogūninės gėlės, tulpės bus nukastos ir jų bus galima įsigyti“, – pasakojo botanikos sodo darbuotoja.
Raudonosios tulpės botanikos sodo darbuotojai jau antrus metus ieško įvairiuose tinklalapiuose. „Prekybinių organizacijų daugiausia yra Olandijoje, todėl ieškome ten, dar kartais iš Lenkijos perkame, bet ten pasitaiko, kad įsigyji ne tai, kas siūloma“, – pasakojo R.Maršelienė.
„Gal tai – tik legenda?“ – paklausiau tulpių žinovės. „Ji yra raudona, o raudonos tulpės dabar nėra labai populiarios, – paaiškino specialistė. – Bet Parkinsono tulpė iš tikrųjų egzistuoja. Ji priklauso 3 grupei, buvo išvesta 1981-aisiais.“ Pasirodo, raudonos ir baltos spalvos naują tulpės veislę išvedė Nyderlandų sodininkas J.W.S. Van der Wereldas, sergantis Parkinsono liga. Ją pavadino „Daktaras Džeimsas Parkinsonas“, pagerbdamas anglų gydytoją Jamesą Parkinsoną, kuris prieš 200 m. pirmas išsamiai aprašė ligą. 2005-aisiais, pažymint Pasaulinę Parkinsono liga sergančiųjų dieną Liuksemburge, raudona tulpė buvo patvirtinta kaip Parkinsono ligos pasaulinis simbolis.
Šiemet – jubiliejus
2017-aisiais minima 200 metų sukaktis, kai pirmą kartą buvo aprašyta Parkinsono liga. Tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, kontroliuojančios judesius, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai.
Parkinsono ligos priežastis nėra aiški. Regis, kai kurie žmonės paveldi genetinį polinkį ja susirgti. Galimos priežastys, lemiančios antrinio parkinsonizmo vystymąsi: kai kurių vaistų, ypač skiriamų psichikos sutrikimams, pykinimui, svaigimui gydyti, vartojimas. Apsinuodijimas anglies monoksidu (smalkėmis), manganu. Galvos smegenų traumos, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (insultai), augliai, kitos retesnės nervų sistemos ligos.
Parkinsono ligos simptomai – kalbos ir pusiausvyros sutrikimai, judesių sulėtėjimas, eisenos pakitimai, galūnių bei kūno sukaustymas, galvos ir galūnių drebėjimas, orientacijos pablogėjimas, rijimo sutrikimas, sulėtėjęs mąstymas. Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka, rečiau – koja, vėliau – kitos galūnės. Gali drebėti apatinis žandikaulis, galva, kartais ir visas kūnas. Drebėjimas matomas esant ramybės būsenai ar tam tikrai pozai. Jis sustiprėja susijaudinus, sumažėja judant ir išnyksta miegant.
Parkinsono ligai nėra socialinių, etninių, ekonominių ar geografinių ribų. Ja pasaulyje serga apie 1,4 proc. žmonių. Kiekvienais metais diagnozuojama apie 60 tūkst. naujų atvejų. Žymesnio skirtumo tarp lyčių nenustatyta. Retai susergama iki 40 metų amžiaus – tada diagnozuojama jaunatvinė (juvenilinė) Parkinsono liga. Lietuvoje sergančių Parkinsono liga yra per 10 tūkstančių. Beje, nustatyta, kad per ateinančius 50 m. sergamumas ja išaugs 3 kartus, nes didėja vidutinis populiacijos amžius.
Chirurginiai Parkinsono ligos gydymo metodai
LSMU Kauno klinikose dirbantis gydytojas neurochirurgas Andrius Radžiūnas operuoja Parkinsono liga sergančius pacientus. Jis pasakojo apie chirurgines šios ligos gydymo galimybes.
„Parkinsono liga sergantiems ligoniams, kuriems atsiranda medikamentinio gydymo šalutinis poveikis, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje yra taikomi keli chirurginio gydymo būdai. Pirmas – tai stereotaksinė giluminių branduolių destrukcinė operacija. Šiuo metodu ligoniai klinikoje gydomi jau 35 metus. Per operaciją į pasirinktą galvos smegenų branduolį įvedamas elektrodas ir atliekama koaguliacija. Procedūra tinkama ligoniams, kuriuos kankina nevalingi judesiai dėl medikamentų nuo Parkinsono ligos didelių dozių, medikamentiniam gydymui nepasiduodantis galūnių drebėjimas. Taip pat jei ligoniai turi kognityvinių sutrikimų ir yra netinkami antro tipo chirurginiam gydymui – giluminei smegenų stimuliacijai.
Giluminė smegenų stimuliacija – tai pats moderniausias chirurginis Parkinsono ligos gydymo metodas. Lietuvoje jis yra taikomas tik mūsų klinikoje. Šios operacijos pradėtos 2010 m., kai jas imta kompensuoti iš Valstybinės ligonių kasos lėšų. Ligoniui į pasirinktus giluminius branduolius yra įvedami milimetro storio giluminiai elektrodai. Visi laidukai implantuojami po oda kartu su neurostimuliatoriumi. Ligonis po šios operacijos gali užsiimti įprasta veikla ir nejaučia jokio diskomforto dėl implantuotos sistemos. Šis gydymas taikomas Parkinsono liga sergantiems ligoniams, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, parodančius, kad metodas bus efektyvus“, – pasakojo neurochirurgas A.Radžiūnas.
Iki šios dienos Kauno klinikose atliktos 58 giluminės smegenų stimuliacijos implantavimo operacijos. „Tinkamai atrinktiems ligoniams šis gydymo būdas yra ypač efektyvus. Žmonės sugrįžta į darbą, gali užsiimti mėgstama veikla, sumažėja medikamentų dozės.
Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad tai didelės apimties chirurginė operacija, kuri trunka nuo 4 iki 8 valandų. Bet kokia intervencija į smegenis gali sukelti ir komplikacijų: kraujavimą, infekciją. Pastarųjų padeda išvengti sukaupta nemaža patirtis ir naudojama sudėtinga techninė įranga“, – teigė specialistas.
Žmonėms, norintiems geriau susipažinti su šio tipo operacijomis, Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas A.Radžiūnas yra sukūręs svetainę internete ČIA.
