Itin daug diskusijų sukėlė planai uždrausti alkoholiu prekiauti lauko kavinėse. Verslininkų teigimu, kavinėse ir baruose išgeriama 9 proc. šalies alkoholio, tad nusitaikymas į šią grandį tik dar labiau pastūmės į buitinį alkoholizmą. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, neišskiriamas nė vienas sektorius - jei diržus susiverš prekybos centrai, ribojimų gaus ir lauko kavinės.

16 litrų per metus

„Politikams yra sunku pasiryžti priimti sprendimus, matant, koks didelis spaudimas. Visiems kyla klausimų, visi esame žmonės, pradedi dvejoti, abejoti, todėl labai svarbu ekspertinė nuomonė. Tai, ką pristatė PSO, nereiškia, kad vartojimas pas mus vėl išaugo. Tai reiškia, kad kitos šalys padarė didesnį progresą, labiau pasistengė. Dėl to mes likome pirmi. Tai mūsų savotiška gėda, su kuria privalome tvarkytis“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Pasak organizacijos Europos regiono biuro Lėtinių neinfekcinių ligų ir sveikatos stiprinimo viso gyvenimo laikotarpiu departamento direktoriaus, Lietuvoje 2016 metais vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo 16 litrų alkoholio.

Gaudenas Galea

„Visada studentų klausdavau, ar jie vartoja rizikingai daug alkoholio. Jie sakydavo, ne. Klausiu, ar skaičiavote? Ne. Visi žmonės, kurie sako vartojantys nerizikingai, nežalingai jie dažniausiai nėra skaičiavę savo vartojimo. Paskaičiavę žmonės neretai nustemba, koks tai kiekis. Pas mus neatskrenda kažkas iš kitų planetų ir neišgeria tiek alkoholio. Nerealu tikėtis, kad tiek alkoholio prisipirkę žmonės jį panaudoja kitam tikslui – išpila, kaip kažkas juokavo – sunaudoja kompresams, ar dar kažkam. Mūsų mirčių struktūra rodo tą patį – mes išties suvartojame tiek alkoholio. Man pacientai irgi sakydavo, ar gi negeriu, o tik atsigeriu 3 bokalus alaus vakare prie televizoriaus“, - sakė A. Veryga.

Nediskriminuojama nė viena grupė

G. Galea teigė, kad geriausi būdai mažinti alkoholio suvartojimą yra kontroliuoti jo kainą, prieinamumą ir reklamą. PSO atstovas pridūrė, kad į alkoholio vartojimo mažinimą nukreipti sprendimai turi būti nuolatos peržiūrimi.

Seime šiuo metu svarstoma daug priemonių, kurios, jų šalininkų teigimu, sumažins alkoholio vartojimą Lietuvoje. Daug abejonių kelia sprendimas uždrausti prekiauti alkoholiu nestacionarinėse, sezoninėse vietose.

„Kalbame tikrai ne apie visas lauko kavines, o apie laikinas, kurios atsiranda papildomai. Mūsų supratimu, alkoholio prieinamumas ir taip yra per didelis – jo nereikia dirbtinai didinti sezono metu, ten, kur kitąkart yra pavojinga vieta, pavyzdžiui, paplūdimiuose. Tų lauko kavinių, kurios išsineša staliukus ir aptarnauja klientus lauke, tai neliečia. Kalbame tik apie papildomas vietas, kurių tikrai užtenka žmonėms. Tokia priemonė viena nesprendžia nieko, bet jei ją sudedame į bendrą mozaiką – atsiranda priemonių kompleksas. Kuo jų daugiau vienu metu, tuo didesnę įtaką jos padaro“, - kalbėjo ministras.

Aurelijus Veryga ir Giedrė Armalytė

A. Veryga pakartojo, kad valdžios planai neuždarys kavinių, jose tiesiog nebus galima prekiauti alkoholiu.

Paklaustas, ką mano apie tai, kad lauko kavinėse žmonės išgeria mažiau brangiai kainuojančio alkoholio nei namie, ministras sakė nesutinkantis ir pabrėžė, kad kompleksinių priemonių poveikį pajus visi.

„Visiškai priešingą argumentą sakė prekybos tinklai – kodėl visos sankcijos yra mums, kodėl prekiaujantiems alkoholiu kavinėse, baruose, nėra jokių sankcijų? Kiekviena pusė pateikia savo argumentus ir sako – kodėl mes, o ne jie. Šiuo atveju yra tikrai pasižiūrėta, kad būtų taikomasi maksimaliai į visus, nediskriminuojant nė vienos grupės. Vieniems galioja laiko ribojimas, kitiems – kiti. Nesutikčiau, kad čia yra taikomasi į vieną sektorių ir jis dirbtinai diskriminuojamas“, - DELFI pabrėžė pašnekovas.

Visiškai priešingą argumentą sakė prekybos tinklai – kodėl visos sankcijos yra mums, kodėl prekiaujantiems alkoholiu kavinėse, baruose, nėra jokių sankcijų? Kiekviena pusė pateikia savo argumentus ir sako – kodėl mes, o ne jie. Šiuo atveju yra tikrai pasižiūrėta, kad būtų taikomasi maksimaliai į visus, nediskriminuojant nė vienos grupės. Vieniems galioja laiko ribojimas, kitiems – kiti. Nesutikčiau, kad čia yra taikomasi į vieną sektorių ir jis dirbtinai diskriminuojamas

Kaip vakar rašė DELFI, PSO taip pat vertino, kaip atrodo šalys pagal priemonių taikymą mažinant alkoholio suvartojimą. G. Galea sako, kad pagal alkoholio prieinamumo apribojimus Lietuva jau dabar atrodo geriau nei kitos šalys: PSO šalims suteiktų balų mediana siekia 64, o Lietuva gavo 86 balus. Prieinamumo ribojimas reiškia fizinio prieinamumo ir socialinio priimtinumo ribojimus: tai apima alkoholinių gėrimų pardavimo laiko trumpinimą, griežtesnį licencijavimą ar vietų, parduodančių alkoholį, mažinimą.

Pagal alkoholinių gėrimų reklamos apribojimus Lietuva gavo 69 balus, o mediana siekia 50. Tuo metu pagal alkoholinių gėrimų kainų politiką Lietuva gavo 6 balus, o PSO valstybių mediana yra 20 balų. Pasak G. Galea, tai pati efektyviausia priemonė žemų pajamų grupėms. Taigi Lietuva turi daug vietos alkoholio kainos didinimui.

„Seimas į tai jau sureagavo. Vyriausybė irgi sakė – stebėkime, kaip viskas veikia, kaip vyksta biudžeto surinkimas, kaip keisis vartojimas – tada kaina atitinkamai turės judėti į priekį. Ji turės judėti jau vien dėl to, kad žmonių pajamos auga. O dėl prieinamumo, Lietuva jau yra padariusi pažangą, kelios priemonės yra įsigaliojusios – išspręstas degalinių klausimas, daugiau teisių sprendžiant dėl laiko, vietos, licencijos suteikta savivaldybėms, bet vis tiek turime tokią situaciją, kuri mus išskiria iš kitų šalių – todėl ir turime galvoti apie priemones, kurios kitoms šalims galbūt neatrodytų logiškos ar reikalingos, nes (red.past. - tos šalys) tiesiog neturi tokios problemos“, - aiškino pašnekovas.

Ministro teigimu, su tokiomis problemomis susitaria ne tik Lietuva.

„Vakar buvo susirinkimas su Latvija, Estija – susitarėme dėl bendros Baltijos šalių strategijos tabako, alkoholio, mitybos sektoriuje. Kiekvienoje šalyje iškeliami tie patys argumentai – jūs vieni susigalvojote, daugiau niekur taip nėra. Tai sakoma kiekvienoje šalyje. Estijos ministras pasakojo, su kokiu spaudimu susiduria kalbėdamas apie akzicus alkoholiui. Tai įprastinė praktika bandant stabdyti šiuos procesus“, - teigė A. Veryga.

Tai – postūmis į buitinį alkoholizmą

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė nuoširdžiai nesuprantanti, kodėl kariaujantys su alkoholiu nusitaikė į lauko kavines.

„Nelabai suprantu, kokį rezultatą jie nori pasiekti. Bus labai nepatogu dirbti tiems, kas įsikūrę antrame aukšte arba rūsiuose, bus sunku nešioti toli gėrimus. Kentės klientai, užsienio turistai. Pavyzdžiui, bus tikrai nepatogu iš Rotušėje esančio pastato toli nešti keptą žuvį ir vyno taurę. Tai būtų tas pats, kas Italijoje ar Prancūzijoje uždraustum vyną“, - kalbėjo ji.

E. Šiškauskienės skaičiavimais, dėl tokio sprendimo dings 200 kavinių/barų, kurie 3-5 metams yra laimėję konkursus ir į lauko prekybą bei aptarnavimą yra investavę daug pinigų.

Evalda Šiškauskienė

„Vidutiniška investicija – nuo 50 iki 150 tūkst. eurų į lauko kavinę. Vadinasi, kalbėdami apie 200 kavinių mes kalbame apie 20 mln. eurų. Norėtųsi žinoti laiką, per kurį bus prekyba alkoholiu uždrausta lauko kavinėse ir koks bus kompensacinis mechanizmas?“, - retoriškai klausė pašnekovė.

Ji taip pabrėžė, kad kavinėse yra prekiaujama alkoholiu iki 22 laipsnių, o bendrai kavinėse išgeriamo alkoholio kiekiai nėra tokie dideli.

„Tiek lauko, tiek vidaus kavinėse išgeriama apie 9 proc. viso šalyje išgeriamo alkoholio. 91 proc. - buitinis alkoholizmas. Todėl šis (red. past. valdžios) žingsnis yra dar didesnis postūmis į buitinį alkoholizmą. Juokiamės, kad Airijoje ir Anglijoje su išaugusia tautiečių emigracija yra labai padidėjęs buitinis alkoholizmas, nes ten anksčiau virš 90 proc. alkoholio būdavo suvartojama restoranuose, kavinėse ir pubuose. Mes savo kultūrą gerti namie nešame ir į kitas šalis“, - pasakojo asociacijos prezidentė.

Tiek lauko, tiek vidaus kavinėse išgeriama apie 9 proc. viso šalyje išgeriamo alkoholio. 91 proc. - buitinis alkoholizmas. Todėl šis (red. past. valdžios) žingsnis yra dar didesnis postūmis į buitinį alkoholizmą.

E. Šiškauskienė informavo apie planuojamą registruoti pataisą, kad tokius sprendimus turėtų priimti kiekvieno miesto valdžia – būtent jie žino, kur problematiškiausios vietos, kur išgeriama daugiausia, kur reikėtų sutrumpinti alkoholio pardavimo laiką.

„Tai tikrai ne įstatymu reikėtų reguliuoti, čia savivaldybių reikalas“, - įsitikinusi pašnekovė.

Moteris sutiko, kad su kai kuriomis kavinėmis, pavyzdžiui, pajūryje, išties yra problemų.

„Nidoje, mano žiniomis, yra dvi kavinės, Pervalkoje nėra, Palangoje – daugiau. Kiek žinau iš savo asociacijos Palangoje, kalbėjau su Neringos meru – jie diskutuoja apie alkoholį pajūryje. Merai dirba ir mato, ką daryti. Gal pajūryje nereikia dirbti iki 12 val, gal prie pat vandens visai nereikia pardavinėti alkoholio, bet ką tai turi bendro ketinamu priimti įstatymu, kuris paveiks visus ir didmiesčiuose? Idėja yra gera, bet metodų reikia tikrai kitokių“, - stebėjosi E. Šiškauskienė.

Planuojamus pokyčius pašnekovė vadina iškreiptos konkurencijos kūrimu, kai dirbs kas antra kavinė.

„Jei visose šalies kavinėse ir restoranuose išgeriami 9 proc. alkoholio – ar mes tikrai su jais norime kovoti? Švedija, Norvegija skatina eiti į restoranus, nes ten nepigu, tai yra teritorija, kuri yra kontroliuojama, kur laikomasi įstatymų – pavyzdžiui, negali parduoti alkoholio girtam žmogui, pasiūlysi iškviesti taksi, o ne leisi sėsti už vairo“, - sakė ji.

„Nesame policinė valstybė“

PSO išvados pradžiugino ir Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūną Ramūną Karbauskį.

„Visi labai aiškiai supranta, kad mes šiandien priimame tik tarpinius sprendimus, sprendimų dėl specializuotų parduotuvių ir t.t. kol kas nėra. Viešoje erdvėje labai susimaišė Seimo narių, frakcijų ir Vyriausybės siūlymai. Kartais atrodo, kad rėkia tie, kurie patys siūlo. Viskas susimaišo į vieną katilą. Visos priemonės yra apgalvotos, įvertintos ir kaltinimas, kad čia bus policinė valstybė, kad mes nieko nenorime girdėti – atleiskite, bet vos buvo pareikšti siūlymai, buvo organizuojami susitikimai su komitetu ir kt.“, - kalbėjo R. Karbauskis.

Ramūnas Karbauskis

Tiesa, R. Karbauskis ragina įpareigoti Vyriausybę iki kitų metų vidurio parengti teisės aktus, reikalingus specializuotų alkoholio parduotuvių įsteigimui. R. Karbauskio parengtame Seimo protokolinio nutarimo projekte siūloma pavesti Vyriausybei iki 2018-ųjų liepos 1 dienos parengti įstatymų pakeitimo projektus, sukuriančius teisines prielaidas Lietuvoje steigti specializuotas alkoholio parduotuves ir nustatančius tokios prekybos licencijų išdavimo tvarką bei reikalavimus licencijai gauti.

„Valstiečių“ lyderis pabrėžė, kad tai, ką dabar planuojama priimti Seime, neveiks, jei nebus įdėta pastangų švietime, sveikatos priežiūros sistemoje.

„Niekam ne paslaptis, kad šiandien galime vienu metu gydyti penkis šimtus žmonių, sergančių alkoholizmu, o kiek tokių yra? Šimtai tūkstančių. Tai yra problemos, kurias turės spręsti Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija“, - spaudos konferencijoje sakė R. Karbauskis.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas tęsė, kad visuomenės pasipiktinimą šiuo metu kelia tai, kad yra labai daug siūlymų ir žmonės ima neskirti, kas juos siūlo ir kurie yra pagrįsti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1012)