Apiterapijos, arba gydymo ir profilaktikos naudojant bičių produktus, specialistai pilni netikėtų atsakymų, kurių didelė visuomenės dalis net nėra girdėjusi. Prof. habil. dr. Dalia Stasytytė-Bunevičienė, Kaune vykusioje XXIII tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Žmogaus ir gamtos sauga 2017“ skaičiusi pranešimą apie bičių produktų naudojimą sveikatos sistemoje, pripažįsta: paradoksalu, bet šiais interneto laikais tikslios ir teisingos informacijos šia tema laisvai prieinama labai nedaug. „Savo įtaką daro ir farmacijos pramonė, todėl kartais viešojoje erdvėje prieinama iki tokių komentarų, kad kartais jau nebejuokinga, o tiesiog norisi imti ir paklausti: o jūs ar bandėte?“ – tvirtina Vilniaus Santariškių klinikose besidarbuojanti mokslininkė.
Bičių produktai, pasak profesorės, visų pirma yra visaverčiai maisto papildai, kuriuos galima vartoti vienus, derinti tarpusavyje arba papildyti įvairiais priedais, tarkime, vaistažolėmis. Jie visi be išimties smarkiai reguliuoja imuninę sistemą, turi stipraus antioksidacinio ir detoksikuojančio poveikio, o kai kurių mokslininkų nuomone, gali būti vartojami ir kaip natūralūs antibiotikai arba hormonai. Kalbama net apie vėžio ląsteles veikiantį bičių produktų veikimą, tačiau kol kas pasaulyje dar nėra nė vieno mokslinio darbo ta tema.
Maistas, vaistas ir nuodas
Lietuva unikali tuo, kad joje gaminama daugiau kaip 50 bičių produktų, ruošiamų laikantis specialių standartų. Be to, lietuviai kartu su vokiečiais yra vieninteliai Europos Sąjungoje, kai kuriems šių produktų, pavyzdžiui, bičių pikiui, suteikę vaisto statusą.
Teigiama, kad kai Lietuvos bitininkai arba jų giminaičiai į užsienį nusiveža lietuviško medaus arba žiedadulkių, visi sako, kad tai kvepia stebuklinga pieva. Taip esą kalba netgi tų kraštų gyventojai, pavyzdžiui, iš Šveicarijos Alpių, kurių pačių pievos atrodo ne mažiau stebuklingai. Kaip aiškina prof. D. Stasytytė-Bunevičienė, unikalų lietuviško medaus ir kitų bičių produktų kvapą lemia natūrali Lietuvos gamta – mūsų pievos dar tebekvepia tuo, kuo kvepėjo prieš šimtą metų.
Melioracijai pasibaigus, į laukus sugrįžta natūralūs pievų gyventojai, t. y. tie augalai, iš kurių bitės nuo amžių neša medų.
Apiterapijos specialistės teigimu, darbas su bičių produktais – labai didelė atsakomybė. Bičių produktams nuo seno galioja Hipokrato formulė, t. y. jie laikomi ir maistu, ir vaistu, ir nuodu.
Grynųjų bičių produktų priskaičiuojama apie 30. Kai kurie jų labai subtilūs, o kai kurie netgi lietuviškų pavadinimų neturi. Daugiausia pavadinimų yra sugalvoję slavai ir Amerikos indėnai, tik indėnų išmintis literatūroje neaprašyta, užtat daugiausia naudojamasi slavų, ypač gyvenančių Sibire ir į Mongolijos pusę, sukauptomis žiniomis.
Po kelių kursų serga 3 kartus rečiau
„Šviesaus atminimo Vytautas Kernagis dainavo apie bites, nešančias medų, bet dainos autorius, deja, nebuvo labai teisus – bitės neša ne medų, o nektarą“, – poetinius netikslumus linksmai komentuoja profesorė. Ir papasakoja dar vieną, ne mažiau poetišką legendą, kuri byloja, kad bitės į Žemę atskrido iš Veneros ir atsinešė kosminę meilę, taigi jų medus – tai kosminės meilės ženklas.
Nuėmus romantinį šydą, iš tikrųjų medus yra nieko daugiau, tik bičių maisto atsargos, ypatingu būdu paruoštos iš medingųjų augalų nektaro. Meduje yra labai vertinga žmogui angliavandenių sudėtis. Joje vyrauja tokių formų angliavandeniai, kuriems skaidyti žmogaus organizme nereikia insulino. Todėl medų sveikatai saugoti ir stiprinti gali naudoti labai daug įvairiomis ligomis, įskaitant ir cukrinį diabetą, sergančių žmonių.
Bičių suneštos žiedadulkės – tai medingųjų augalų vyriškos lytinės ląstelės, kurias renka, apdoroja ir kaupia atsargoms medunešės bitės. Žiedadulkės pavidalo lytinė ląstelė turi viską, kad tinkamai paveikus, iš jos išaugtų augalas – medis arba krūmas. Todėl joje gausu augimui ir reguliacijai reikalingų medžiagų: baltymų, angliavandenių, lipidų, įvairių mikro ir makro elementų, fitohormonų; oficialiai jų priskaičiuojama apie 400.
„Bičių suneštos žiedadulkės – lengviausiai prieinamas ir pigiausias imunomoduliatorius. Jį galima drąsiai rekomenduoti labai didelei gyventojų daliai“, – teigia prof. D. Stasytytė-Bunevičienė.
Pirmiausia žiedadulkės skatina sveikų audinių atsikūrimą, blokuoja ir iki minimumo sumažina organizme vykstančius neigiamus procesus, didina organizmo atsparumą, o reguliacinę daugelio sistemų veiklą atlieka minkštai, švelniai.
Žiedadulkių gydomasis kursas turėtų būti vartojamas kiekvieną pavasarį ir rudenį. Specialistės žodžiais tariant, jau po mėnesio stebimas didelis kraujo rodiklių pagerėjimas, ypač tiems, kurie dirba sunkiomis sąlygomis. O porą metų žiedadulkių kursą vartojantys žmonės esą 3 kartus rečiau serga peršalimo ir lėtinėmis ligomis – tai iš esmės prilygsta sanatoriniam gydymui, kuris šiais laikais brangus ir ne kiekvienam prieinamas.
Duonelės ir pienelio!
Pasak apiterapijos žinovės, ant bičių kojelių patekusios ir į šešiakampį korį, kuris turi savų energetinių savybių, sudėtos žiedadulkės virsta seniausiais žmonijai žinomais konservais – bičių duonele. Užmaišyta su bičių seilėmis ir nektaru, konservuota medumi ir vašku, bičių duonelė ne tik peni suaugusias bites – iš visų bičių produktų ji laikoma universaliausia ir ramiai gali būti vartojama daugelio žmonių. Neigiamų organizmo reakcijų į ją esą pasitaiko nepaprastai retai.
Prof. D. Stasytytė-Bunevičienė nenuilsdama vardina bičių duonelės gydomąsias savybes: ji turi antimikrobinio, antitoksinio poveikio, įveikia grybelio sukeliamas ligas, tinka gydyti žarnyno disbakteriozę, atsiradusią po antibiotikų vartojimo. Į bičių duonelę pagalbos atsigręžti turėtų ir rūkaliai, dirbantieji spinduliuotės fone, o ypač – jaunos rūkančios moterys, kurios niekaip negali pastoti.
Kitas ne mažiau vertingas bičių produktas – pienelis, kartais jau ir lietuvių vadinamas karališkąja želė nuo pažodžiui išversto angliško pavadinimo royal jelly,. Tiesa, karališkumo jame mažoka: iš tikrųjų tai yra bičių darbininkių liaukų sekretas, kuriuo maitinami bičių darbininkių, tranų, bičių motinėlės vikšreliai ir suaugusi bičių motinėlė.
„Rezultatas toks: vikšreliai užauga ir turi valgyti tai, kas jiems priklauso. Tranas, kai atidirba savo, yra išmetamas, nes daugiau iš jo naudos nėra – nieko nepadarysi, taip jau bitės elgiasi su vyriška lytimi. O bičių motinėlė gali gyventi ilgiau kaip penkerius metus, bet mūsų bitininkai dabar įsigudrino ir ją išmeta lauk – pasodina jauną, kuri galės padėti daugiau bitučių, na, o jaunos bitutės prineš daugiau medaus. Čia tokia šiuolaikinė filosofija“, – apie vartotojiškumą, įsisukusį ir į bitininkystę, šiek tiek apgailestaudama kalba profesorė.
Kai kuriose šalyse bičių pienelis laikomas ilgaamžiškumo eliksyru – pavyzdžiui, japonai jo sunaudoja daugiausiai pasaulyje. Mūsų vidurio platumose šis bičių produktas laikytinas vienu pačių stipriausių gyvūninės kilmės biostimuliatorių, efektyviai reguliuojančių gyvūnų ir žmonių augimo procesus. Pastaruoju metu mokslas vis labiau pripažįsta, kad tai – visiškai natūralus ir labai stiprus antiseptikas, aktyvus imunomoduliatorius ir detoksikantas. Pasak specialistės, bičių pienelis gali padėti ir esant trauoms, po operacijų, gimdymo, nukraujavus, patiriant didelį stresą ar kai blogai auga kūdikėlis.
Ateities medicinos viltis
Gynyba prieš miestą – štai ką, išvertus iš graikų kalbos, reiškia tarptautinis bičių pikio pavadinimas propolis. Jis sudarytas iš bičių apdorotų augalų dervingųjų medžiagų ir avilyje naudojamas statybai, dezinfekcijai ar kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, jeigu į avilį įlindo pelė ar kitas priešas, bičių pikiu jis tvarkingai mumifikuojamas.
Žinovės teigimu, didžiausia problema yra ta, kad bičių pikis sudarytas iš kancerogeninių dervų, kurių jo sudėtyje aptinkama iki 55 proc. Tai vienas iš pačių stipriausių natūralių antibiotikų mūsų platumose, tuo pačiu – vienas iš nedaugelio labai maloniai kvepiančių natūralių dezodorantų.
„Tačiau tai pasakytina tik apie lietuvišką bičių pikį. Jei pauostysite, pavyzdžiui, braziliško, įspūdis susidarys visai priešingas. Tačiau kad ir nemalonaus kvapo, braziliškas bičių pikis pasižymi labai stipriu poveikiu nuo vėžio“, – sako prof. D. Stasytytė-Bunevičienė.
Pasak jos, dėl savireguliacinių, imunomoduliacinių ir antioksidacinių savybių bičių pikis laikomas ateities medicinos viltimi. Jau dabar žinoma daugiau kaip 100 indikacijų, kai šis produktas gelbsti žmogaus sveikatai: mažina skausmą ir patinimus, slopina spinduliuotės, grybelių ir virusų nepageidautiną poveikį, gali būti vartojamas žaizdoms, opoms, lūžusiems kaulams gydyti.
„Bičių pikį galima ir reikėtų naudoti labai dažnai, – įsitikinusi pašnekovė. – Kai keitėsi laikai mūsų jaunoje valstybėje, buvo iškilusi diskusija: Lietuvoje daug žmonių, jautrių jodo tirpalui, tad svarstyta vietoje jo naudoti bičių pikio standartinį etanolinį ekstraktą. Deja, taip neatsitiko. O bičių pikis būtų labai stiprus preparatas tam reikalui, be to, jis labai gerai kvepia.“
Neapdorotą bičių pikį vartoti į vidų – pavojinga. Šiuo klausimu mokslininkams tenka pakariauti su bitininkais. „Jeigu pastarieji nenori prarasti gero vardo ir išlikti su įstatymais geruoju, turi priprasti, kad pardavinėti tiesiai žmonėms natyvinio propolio negalima“, – pabrėžia prof. D. Stasytytė-Bunevičienė. Gamintis patiems namų sąlygomis bičių pikį su spirito ekstraktu ar kitu stipriu alkoholiniu skysčiu galima tik žaizdų dezinfekcijai, o gydytis į vidų saugu tik standartiniais vaistinėse esančiais preparatais.
Vaistas nuo išsėtinės sklerozės?
Bičių nuodai – pakitęs bičių lytinių liaukų nuodingas sekretas, kurio pagrindinė paskirtis – apginti bičių šeimą nuo kitų rūšių. Šis žaibiško poveikio, be galo stiprus alergenas yra ir nuodas, ir gydymo priemonė. Ji labai staigiai veikia ląstelių ir molekulių lygmenyje, netgi gali sukelti nepaprastai didelius degeneracinių pakitimų, tokių kaip išsėtinė sklerozė, pokyčius.
Tačiau gydymas bičių nuodais – sudėtingas menas, jam įvaldyti reikalingas prityręs ir nusimanantis specialistas. Lietuvoje šiuo metu toks gydymas oficialiai nepraktikuojamas, nėra ir farmacinių preparatų bičių nuodų forezei, injekcijoms ir tepalams. Tiesa, anot prof. D. Stasytytės-Bunevičienės, bičių nuodai pamažu grįžta į madą ir netrukus bitininkai greičiausiai vėl rinks juos gydymo preparatams ruošti.
Ryškiomis baktericidinėmis savybėmis, giluminiu audinių šildymu, randų minkštinimu nuo seno garsėja ir bičių vaškas, kurio galią išmintingi vienuoliai gerai išstudijavo dar iki viduramžių. Tai labai jaunų, iki 15 dienų amžiaus bitelių seilių liaukos analogo išskiriama maloniai kvepianti medžiaga. Šis sudėtingas biologiškai aktyvių medžiagų kompleksas avilyje naudojamas apsaugai nuo drėgmės ir korių gamybai. Žmogaus sveikatai išsaugoti ir stiprinti rekomenduojamas tik pats šviežiausias, šviesiausias, labiausiai kvepiantis. „Tamsus, net juodas tam visiškai netinka. Netinka ir žvakėms, nes tada žvakės gydomųjų ir energetinių savybių beveik neturi“, – pabrėžia apiterapijos specialistė.
Atskira bičių vaško forma yra bičių korių dangteliai, liaudyje vadinami senu gudišku žodžiu zabrūsai. Jų tradiciškai nešama ligoniui, dovanojama labai gerbiamam svečiui. Šį produktą rekomenduojama naudoti itin mažais kiekiais į vidų, būtina gerai sukramtyti ir praryti. Kaip aiškina profesorė, nedideli zabrūsų vaško kiekiai puikiai atkuria virškinamojo trakto gleivinę, kurią tradicinės medicinos priemonėmis esą sunku pagydyti.
Bitininkų jaunystės laidas
Tradiciją perimantys bitininkai pirmiausia išmokomi, kad avilyje viskas yra šventa. Taigi, šventi ir mirusių bičių kūneliai – vidutinio stiprumo, plataus veikimo spektro biomoduliatoriai. Tai pats lengviausiai namų sąlygomis pagaminamas gydomasis preparatas, kurį moka pasiruošti daugelis bitininkų. „Bitininkai juos vartoja reguliariai, todėl daugelis gyvena labai ilgai. Per dešimt metų teko atlikti daugybę tyrimų ir surinkti informacijos iš maždaug 8000 bitininkų. Pastebėjau, kad bitininkai vaikelių susilaukia ir labai garbingame amžiuje, vadinasi, yra tikrai sveiki ir gyvybingi žmonės“, – tikina prof. D. Stasytytė-Bunevičienė.
Teigiama, kad ne mažiau vertingas sveikatai ir bičių priešės – vaškinės kandies lervų – ekstraktas. XIX a. antroje pusėje liaudies medicina jį plačiai vartojo kaip stiprų vaistą nuo džiovos. Kaip aiškina pašnekovė, vaškinė kandis išskiria medžiagų, kurios tirpina ne tik bičių vašką, bet ir chitininę dangą – tai ir esanti tuberkuliozės bacilos žūties priežastis.
Be to, vaškinės kandies lervų ekstraktas turi antibakterinio, anabolinio, antistresinio poveikio, didina ištvermingumą ekstremaliomis sąlygomis. Pagamintas jis išlieka stabilus ir neturi nepageidaujamo poveikio, pripažįstamas ir vartojamas daugelio šalių oficialiojoje medicinoje sunkioms degeneracinėms ligoms gydyti.
O bene pati naujausia gydymo mada – avilio terapija, arba kompleksinio bičių šeimos poveikio, korių energetikos ir jo akučių stereostruktūros panaudojimas sutrikusioms žmogaus organizmo funkcijoms ir reguliacijos procesams atkurti. „Avilio terapijos veikimo mechanizmas – bičių šeimos vibracinis laukas, kurio pulsacija atitinka normaliai funkcionuojančios ląstelės vibraciją.
Prie viso to teigiamai veikia fitonicidų prisotintas avilio oras ir avilio garsai, dūzgimas. Visa tai pasižymi labai ryškiu reguliuojančiu ir medžiagų apykaitą normalizuojančiu poveikiu tiek sveikiems, tiek ligotiems žmonėms“, – bendrais bruožais sveikatinimo metodo esmę nusako profesorė, bet iškart pripažįsta, kad jis tebekelia daug aršių diskusijų.
