Kiekvienas metais žmonija atsikrato bemaž 13 mln. metrinių tonų plastiko, rašo qz.com. Jo sąvartynu, deja, tampa vandenynas. Kai kurie išmetamo plastiko gaminiai virsta smulkučiais grūdeliais, panašiais į tuos, kurių būna veido šveitiklyje arba dantų pastoje. Kiti ir toliau plūduriuoja kaip suskilusių arba dėl cheminių procesų suirusių daiktų nuolaužos.

Nors duomenys skiriasi, tikra tiesa, kad šiuo metu į vandenyną nukeliavusio plastiko kiekis tiesiog gąsdina. Remiantis vienu 2014 metais atliktu tyrimu, vandens augmeniją ir gyvūniją „paįvairina“ daugiau nei 5 trilijonai plastiko vienetų. 92 proc. iš jų yra virtę mažesnėmis nei penkių milimetrų dydžio atplaišėlėmis.

Lengviausiai mikroskopiniai plastiko grūdeliai mūsų akiratin sugrįžta per maistą. Smulkūs vandens gyvūnai, kaip antai, kriliai, geba nuryti nuo zooplanktono, kuriuo maitinasi, beveik nesiskiriančias plastiko daleles. Kriliais minta lašišos, o iš jų gaminami patiekalai siūlomi viso pasaulio restoranuose. Tad jei informacija apie šių žuvų organizme nustatomą gyvsidabrio koncentraciją reikiamo poveikio nepadarė, apie grėsmingas žmonių elgesio pasekmes turėtų priminti žinia, kad išmetamas plastikas taip pat, deja, niekur nedingsta ir anksčiau ar vėliau sugrįžta pas mus.

Internetiniame žurnale „Scientific Reports“ visiškai neseniai buvo aprašytas tyrimas, kurio išvados leidžia manyti, jog plastiko aptinkama ne tik žuvų organizme. Siekdami išsiaiškinti, ar kuo nors neužteršta jūros druska, mokslininkai ištyrė 16 šio produkto pavyzdžių, gautų iš aštuonių skirtingų pasaulio šalių.

Druska buvo ištirpinta vandenyje, kad liktų tik netirpios nuosėdos, kurių sudėtį ir reikėjo ištirti. Iš viso buvo identifikuotos net 72 neaiškios kilmės dalelės. 30 iš jų, kaip paaiškėjo, buvo plastikas, 17 – kitados plastikui priklausęs pigmentas ir tik 4 – paprasčiausios dulkės. 21 dalelės identifikuoti nepavyko. Atliekant cheminę analizę nustatyta plastiko įvairovė leidžia spėti, kad aptiktos priemaišos į druską pateko jūroje, o ne vykstant šio produkto gamybos procesui.

16 skirtingų druskos mėginiai buvo atsisiųsti iš Australijos, Prancūzijos, Irano, Japonijos, Malaizijos, Naujosios Zelandijos, Portugalijos ir Pietų Afrikos. Vienintelis iš Prancūzijos gautas mėginys, kaip paaiškėjo, nebuvo užterštas plastiku.

Jūros druskoje ir įvairių jūros gyvūnų organizme nustatyta plastiko koncentracija, laimei, nėra tokia didelė, kad keltų grėsmę sveikatai, tačiau turint omeny, kad mes ir toliau išmetame vis daugiau ir daugiau plastiko atliekų, situacija laikui bėgant gali pasikeisti.

Okeanografas Erikas van Sebille iš Utrechto universiteto, tiriantis vandenynų cirkuliaciją ir užterštumą plastiku, leidiniui „Hakai“ minėjo, kad tyrimo rezultatai, nors ir šokiruojantys, nebuvo netikėti. „Vandenyne plūduriuojantis plastikas verčia piktintis, tačiau jis juk akivaizdus ydingų žmonių įpročių įrodymas“, – sakė mokslininkas.