Tai patvirtino didelės apimties penkerius metus trukęs tyrimas, informuoja BBC. Tyrime dalyvavo 250 000 birtų, kasdien važinėjančių į ir iš darbo. Tyrimas taip pat parodė, kad vaikščiojimas yra naudingas organizmui, ko nepasakysi apie sėdėjimą viešajame transporte ar automobilyje.
Tyrėjų teigimu, važinėti dviračiu nereikia valios pastangų, vos tai tampa įpročiu.
Mokslininkai palygino aktyviai vykstančių į darbą žmonių ir pasyvesnių dirbančiųjų sveikatą.
Aktyvūs dirbantieji
Iš visų tiriamųjų mirė 2 430, 3 748-iems buvo diagnozuotas vėžys, o 1 110 turėjo įvairių širdies ligų.
Tyrimo laikotarpiu važinėjantiems į darbą dviračiu mirties dėl bet kokios priežasties rizika sumažėjo 41 proc., vėžio rizika sumažėjo 45 proc., o širdies ligų – 46 proc.
Žmonės per savaitę vidutiniškai nuvažiuodavo 50 km. Kuo greičiau važinėjama, tuo didesnė nauda sveikatai.
Vaikščiojimas mažina širdies ligų riziką, tik nauda jaučiama, jei per savaitę nueinama apie 10 km.
„Tai akivaizdus įrodymas, kad žmonėms, kurie aktyviai vyksta į darbą, t. y. važinėja dviračiu, mažesnė ligų rizika, – sakė daktaras Jasonas Gillas iš Glazgo universiteto. – Juk į darbą tenka vykti kasdien, tad įtraukus į dienotvarkę važiavimą dviračiu, galiausiai valios nebereikės. Mums reikia keisti infrastruktūrą, kad būtų paprasčiau važinėti dviračiais, reikia dviratininkų takų, reikia užtikrinti, kad dviračius būtų lengviau įsikelti į traukinius, kad darbe būtų dušai.“
Derinusiems dviračius ir važiavimą viešuoju transportu irgi pastebėta nauda sveikatai.
Važinėjimo dviračiu naudingesnis už vaikščiojimą, nes yra ilgesnis ir intensyvesnis.
Vėžio tyrimų centro specialistė Clare Hyde teigė: „Šis tyrimas aiškiai rodo aktyvumo kasdieniame gyvenime naudą. Nebūtina vaikščioti į sporto salę ar bėgti maratoną. Jei bent kiek sušylate ir padažnėja kvėpavimas, – ar nuo važiavimo dviračiu, ar dirbant namų ruošos darbus, – tai jau naudinga.“
