Kaip rodo Pasaulinio korupcijos barometro duomenys, pagal kyšininkavimą sveikatos apsaugos sistemoje Lietuva išlieka viena labiausiai korumpuotų šalių Europos Sąjungoje. Vis dar kas ketvirtas, arba 24 proc., gydymo įstaigose apsilankęs gyventojas prisipažįsta davęs kyšį per pastaruosius metus. Pagal šiuos rodiklius Lietuvą Europos Sąjungoje lenkia tik Rumunija, kur kyšį gydytojams prisipažįsta davęs kas trečias pacientas, t. y. 33 proc.
Kelerius metus Švedijoje gyvenusi dviejų vaikų mama Gintarė Jarašiūnė rumunų sąmonėje įsigalėjusią kyšio galią matė savo akimis. Švedijos ligoninėse nuo seno galioja griežta pacientų būklės vertinimo ir skirstymo į tris eiles tvarka: tuos, kam būtina skubi pagalba, negalinčius laukti ilgiau kaip kelios valandos ir galinčius laukti ilgiau. „Man pačiai, atvykusiai su vaiku į ligoninę naktį, teko laukti šešias valandas. Bet tai yra norma – tave apžiūri, įvertina, priskiria numeriuką ir palieka eilėje, nes tuo metu yra sunkesnių atvejų“, – teigia pašnekovė.
Tačiau po įstojimo į Europos Sąjungą Švedijon plūstelėję rumunai esą tokią sistemą užsimojo patvarkyti savaip, posovietiniais metodais – išsipirkti pirmenybę pas gydytoją. „O Švedijoje tokių dalykų niekas nesupranta – apie tai, kaip rumunai elgiasi ligoninių priėmimo skyriuose, ėmė rašyti net vietos laikraščiai. Būdavo taip, kad rumunui vos priėjus prie langelio, sesutė iš karto perspėdavo: tik nebandykite gydytojui duoti kyšio, nes jums iškvies policiją. Ir iš tikrųjų tokių atvejų buvo, kai bandžiusiems pinigais išspręsti eilių problemą rumunams švedų medikai iškvietė pareigūnus“, – prisimena moteris.
Kyšio davimas Švedijoje laikomas rimtu nusikaltimu, juolab kad bandančių paspartinti procesus pinigais būklė paprastai nebūna tokia kritinė, jog negalėtų laukti. Gyvenimo svetur ragavusi lietuvė įsitikinusi: kai atvažiuoji į išsivysčiusią šalį, kurioje visiškai užtenka nemokamos medicinos, tau tereikia priimti vietos taisykles ir jas gerbti.
Patys duoda, patys gėdijasi
Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorės Ingridos Palaimaitės, smagu, kad Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija rodo dėmesį kyšininkavimo problemai sveikatos apsaugoje ir yra įsipareigojusi korupcijos rodiklį iki 2020 m. sumažinti 2,5 karto. Tiesa, padėtį stebinčių „Transparency International“ ekspertų akimis žiūrint, jokių rimtesnių ministerijos žingsnių, išskyrus deklaratyviai rodomą dėmesį problemai, nesimato. Pagrindo džiaugtis esą suteikia nebent pavienės atskirų gydymo įstaigų iniciatyvos, kuriomis ieškoma būdų, kaip pasiekti pokyčių pačių įstaigų viduje ir prisidėti prie kyšininkavimo lygio mažinimo.
Į Lietuvą grįžusi gyventi G. Jarašiūnė, šiuo metu atstovaujanti socialinei platformai pincetas.lt, teigia, kad mada atsidėkoti gydytojams mūsuose vis dar gaji, ypač valstybiniame sektoriuje.
Platformos turima duomenų bazė, kurią iš savo atsiliepimų sunešė patys pacientai, dabar talpina daugiau nei 160 000 vertinimų apie 20 000 gydytojų ir apie 3 000 gydymo įstaigų. Apibendrinus šiuos duomenis, anot pašnekovės, galima tvirtinti, kad per dešimtmetį kyšininkavimo medicinos įstaigose tendencija tolydžio mažėja: 2006 m. atsidėkoję medikams nurodydavo 2 iš 3 pacientų, 2017 m. – jau tik 2 iš 5.
„Įdomu, kad vertindami konkretų gydytoją, apie atsidėkojimą pacientai praktiškai neužsimena, taigi, atrodytų, kyšininkavimo problemos Lietuvoje nėra. Tačiau kai vertina gydymo įstaigą, daug noriau nurodo atsidėkoję“, – vieną iš kyšius duodančių pacientų maskavimosi būdų pastebi ekspertė. Taip slapukaujama esą dėl to, kad pacientams gėda, jog gydytojai juos atpažins, nes dovanos paprastai nešamos pačių pacientų iniciatyva – tai tarsi paprotys, keliaujantis iš kartos į kartą. Iš komentarų, paliktų prie gydymo įstaigos, konkretų kyšio gavėją identifikuoti sunkiau, tad komentatoriai jaučiasi saugesni. Kita vertus, atkreipia dėmesį pašnekovė, ligoninėse kyšių nubyra ne tik gydytojams, bet ir aptarnaujančiam personalui.
Remdamasi turimais duomenimis, G. Jarašiūnė sako galinti pasidžiaugti tuo, kad pacientų ir gydytojų bendravimo kultūrą Lietuvoje apčiuopiamai keičia privatus gydymo paslaugų sektorius – jame kyšininkavimo problemos nėra. Gavę mokamą medicininę paslaugą pacientai skundžiasi nebent tuo, kad privačiose įstaigose jiems prirašė tyrimų, kurių galimai nereikėjo. Tokiais atvejais gydytojai esą jaučiasi įsiskaudinę, kad jų pastangų neįvertino, o pacientams dingojasi, kad juos apvogė.
Kadangi Lietuvoje yra baudžiama ir už kyšio ėmimą, ir kyšio davimą, G. Jarašiūnė atkreipia dėmesį, jog pacientai, interneto komentaruose rašantys, kaip vienam ar kitam gydytojui davė kyšį, patys tampa nusikaltimo bendrininkais. Tačiau kyšininkavimo kultūra tiek gaji, kad dažnas jų nė nesusimąsto, o gal ir nesijaučia darantis nusikaltimą.
Tai kiek gi duoti?
„Viena privačiai praktikuojanti gydytoja prisipažino, kad tik pastarosiomis dienomis pirmą kartą per visą karjerą gavo iš paciento dovanų vieną saldainį. Tai vertintina kaip dėkingumo gestas, o ne mėginimas atsidėkoti ar paveikti. O štai iš asmeninių pokalbių su valdiškose įstaigose dirbančiais gydytojais ne kartą yra tekę girdėti, kad darbo vietos nenorima atsisakyti vien dėl papildomų pajamų pinigais ir natūra. Mat darbas valstybinėje gydymo įstaigoje – tai būdas prisinešti namo saldainių, šokolado, kavos, alkoholio ir, žinoma, grynųjų pinigų. Dažnai net neslepiama, kad antro tokio atlyginimo nepavyktų užsidirbti net privačioje įstaigoje“, – sako pacientų atsiliepimus kaupiančios socialinės platformos atstovė.
Tai kiek gi reikia duoti vokelyje, kad gydytojas liktų patenkintas? Anot G. Jarašiūnės, palikdami jų platformoje komentarą apie atsidėkojimą prie konkretaus gydytojo, davę 100 EUR ir daugiau nurodo 18 proc. pacientų. 11 proc. teigia atsilyginę sumomis nuo 31 iki 100 EUR, o 71 proc. tvirtina palikę ne daugiau kaip 30 EUR. „Šeimos gydytojams paprastai nešama saldumynų, kavos, bet duodama ne daugiau kaip 10–20 eurų“, – komentuoja pašnekovė.
Komentaruose prie gydymo įstaigos profilio sumos didėja: čia jau net pusė pacientų teigia davę 100 EUR ir didesnį kyšį, 17 proc. nurodo neoficialiai mokėję nuo 31 iki 100 EUR, o 34 proc. – iki 30 EUR. Ekspertės teigimu, didesnės sumos galimai skiriamos operuojantiems chirurgams, anesteziologams, o mažesnės sumos veikiausiai atitenka aptarnaujančiam ligoninės personalui.
Kito šaltinio, Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, kyšio medikams dydis svyruoja nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų. „Kalbėdamiesi su žmonėmis girdime, kad gydytojams duodami įvairūs šokoladai, saldainiai ir pan. Tačiau iš tikrųjų manau, kad esmė yra ne kyšio dydis ar forma, o pats faktas, kad kyšiai vis dar egzistuoja, kad pacientai ir gydytojai vis dar yra tokioje situacijoje ir kad reikia imtis priemonių, norint pasitaisyti Europos Sąjungos kontekste ir lygiuotis į skaidrumo lyderes“, – įsitikinusi „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorė I. Palaimaitė.
Pasak jos, žiūrint į Lietuvos korupcijos žemėlapį, tarp šalies didžiųjų miestų ir rajonų stebimas šioks toks skirtumas, tačiau jis nėra statistiškai reikšmingas. Todėl teigti, kad atsilyginti medikams senu įpratimu veržiasi vien periferijos gyventojai, nėra pagrindo.
Kyšininkavimas liudija paslaugos broką
„Manau, kad pokalbis apie kyšininkavimą iš principo yra labai nepatogus ir jautrus tiek pacientams, tiek gydytojams. Tikriausiai visuomenėje nėra bendro sutarimo, ar tai priimtina, ar ne. Ko gero, gydytojui nutarus, kad jis nepriima kyšių ir jokių dovanų, pacientui taip pat būtų aiškiau ir nereikėtų galvoti, ar reikėtų nešti papildomą atsidėkojimą, duoti dovaną ar atsilyginti už tam tikras paslaugas. Tada tiesiog būtų aiškios bendravimo taisyklės“, – svarsto I. Palaimaitė.
Kalbėdama apie konkrečias „Transparency International“ Lietuvos skyriaus organizuojamas iniciatyvas, pašnekovė primena apie praėjusiais metais Lazdynų poliklinikoje surengtą eksperimentą „Vitaminų laboratorija“, kurio metu ekspertai esą gavo labai įdomių įžvalgų. Viena pagrindinių buvusi ta, kad gydymo įstaiga suprato, koks svarbus paslaugų gerinimui yra pacientų vertinimas, o pacientai, davę grįžtamąjį ryšį, ėmė suvokti, kad kyšį duoda už gydymo įstaigos paslaugų broką, t. y. neoficialiomis priemokomis mėgina gauti tai, kas jiems ir taip priklauso.
Kita skyriaus iniciatyva – kartu su Lietuvos medicinos studentų asociacija kelerius metus organizuojama akcija „Geriausia padėka gydytojui – Jūsų šypsena“ – per kelerius metus pagaliau išjudino pokalbius kyšininkavimo tema pačiose sveikatos paslaugų įstaigose. Portalui DELFI pateiktais duomenimis, per penkerius metus prie šios akcijos prisijungusių įstaigų padaugėjo 7 kartus: nuo dešimties 2011 m. iki 71 įstaigos 2016 m. Pasak I. Palaimaitės, tai rodo, kad vis daugiau įstaigų jaučiasi patogiau, kalbėdamos apie korupcijos problemą.
Be to, pastebėta, kad kuo daugiau kyšininkavimo pacientai mato gydymo įstaigoje, tuo mažiau yra linkę ją rekomenduoti kitiems. Taigi dažni atsiliepimai apie gydymo įstaigoje duodamus kyšius turėtų tapti aiškiu signalu tos įstaigos vadovybei, jog būtina peržiūrėti ir galimai iš pagrindų pertvarkyti patį gydymo įstaigos darbo organizavimą.
Gydytojams trūksta verslumo?
Užsienyje kurį laiką gyvenusios G. Jarašiūnės nuomone, mėginant iš sveikatos apsaugos sistemos išguiti kyšininkavimą, dideliu privalumu tampa emigracija. Dalis žmonių vis tiek sugrįžta į gimtinę ir parsiveža kitokį kultūros supratimą, būna matę, kad medicinos paslaugos gali būti teikiamos kitaip ir nė neturi minties už kažką gydytojui jaustis skolingi. Juk jie bendrauja su gydytoju maloniai, nedrasko akių, galų gale, ateina tvarkingi, nusiprausę, nekelia gydytojui higieninių nepatogumų. „Aš labai blogai jausčiausi duodama kyšį, nes tai reikštų, kad savęs negerbiu. Ir gydytoją tuo pačiu pastatyčiau į nemalonią padėtį, nes jam viduje irgi turėtų vykti vertybiniai lūžiai: imti, neimti. Juk paskui su tuo turėsi visą laiką gyventi, neneši atiduoti atgal“, – svarsto švediško gyvenimo paragavusi lietuvė.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus ekspertai, nuo 2015 m. dalyvaujantys kelių Vilniaus miesto gydymo įstaigų stebėtojų tarybose, linkę manyti, kad kyšininkavimą padėtų mažinti geresnė gydymo įstaigų komunikacija su visuomene. „Visokios ataskaitos, pats pristatymas visuomenei apie gydymo įstaigų darbą galėtų būti pateikiamas labiau suprantama kalba, kad ir gyventojai galėtų geriau suvokti, kaip vyksta gydymo įstaigų darbas“, – teigia I. Palaimaitė. Tarp kitų skaidrumo padėtį šalyje stebinčios institucijos pasiūlymų – rinkti pacientų vertinimus, užtikrinti grįžtamąjį ryšį, skirti daugiau dėmesio korupcijos klausimams įstaigos viduje, palaikyti pokalbius su savo įstaigos bendruomene.
Tačiau socialinės platformos atstovė G. Jarašiūnė linkusi ieškoti labiau apčiuopiamų kyšininkavimo problemos sprendimo būdų. Pasak jos, klausimą reikėtų formuluoti ne tik per prizmę „duoti negražu“, bet ir kalbėti apie tai, kad 600 eurų atlyginimas gydytojui yra neadekvatus. Juk dažnai ir patys pacientai, duodami kyšį, tarsi teisina tokį savo poelgį solidarumu su sunkiai besiverčiančiais medikais.
Kita vertus, rinkdamasis profesiją, būsimasis medikas žino, koks atlyginimas jo laukia, todėl maža alga – joks netikėtumas. „Aš galvoju, kad daugiau mažiau visi medikai turi panašią starto poziciją ir tuos pačius įrankius, todėl užuot rinkęsi verkti, turėtų rinktis veikti. Nežinau, ar geriausia menkų pajamų problemą spręsti imant kyšius – gal tada geriau eiti dirbti į privačias įstaigas, teikti savo aptarnaujamose apylinkėse papildomai apmokamas paslaugas (rinktis ilgesnį pacientų aptarnavimo laiką, dažniau vykti į namus). Yra tų galimybių užsidirbti, tiesiog noro trūksta“, – svarsto G. Jarašiūnė.
Pašnekovės nuomone, jeigu dauguma pacientų pradėtų taip galvoti, gydytojai tikrai taptų verslesni, pradėtų aktyviau veikti, taptų labiau orientuoti į pacientą, nes pirmiausia matytų jame klientą. Dingtų nuostata, kad kažkas gydytojui kažką privalo duoti – jis žinojo, kur ėjo ir kas jo laukia, ir niekas jam nieko neprivalo.
