Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. Jonas Ališauskas pranešime spaudai pastebi, kad toli gražu ne visos moterys žino, kas yra menstruacijų norma. Gausus kraujavimas, ciklo sutrikimai gali signalizuoti ir apie ginekologines ligas.

Natūralus procesas, vykstantis moters organizme

Mėnesinės nėra liga. Tai natūrali moters endokrininių liaukų veiklos išraiška, rodanti, kad organizme vyksta fiziologiniai procesai. Jei moteris nėra nėščia, o menstruacijos išnyksta, reikėtų susirūpinti ir ieškoti ligos. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas sako, kad kiekvienos moters organizmas skiriasi, todėl griežto standarto, kokios turi būti menstruacijos, nėra.

Paprastai mėnesinės apibrėžiamos trimis kriterijais – ciklo intervalu, trukme ir kraujavimo gausa. Norma laikoma, jei mėnesinių ciklas, skaičiuojant nuo pirmos dienos, trunka 28 d. +/- 7 d., taigi nuo 21 iki 35 d., kraujuojama 5–8 dienas, vieno ciklo metu moteris netenka iki 80 ml kraujo. Kraujavimo intensyvumas gali skirtis – vienoms mėnesinės prasideda staigiai ir gausiai, o nuo trečios dienos vis silpnėja, kitoms – kaip tik pirmos dienos būna lengvesnės, o intensyvesnis kraujavimas prasideda 3–4 dieną.

„Svarbu, kad moteris stebėtų, kaip keičiasi ciklas. Jei mėnesinės smarkiai pagausėja, ciklas trumpėja, atsiranda ligi tol nebuvęs skausmas, tepimai, kraujavimai vidury ciklo, reikėtų būtinai pasikonsultuoti su ginekologu“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J.Ališauskas.

Kas pašalinama per menstruacijas?

Dažna mergina išsigąsta pajutusi, kad per mėnesines teka ne tik kraujas, bet ir pasirodo „audinio gabalėlių“, kurie kartais būna pilni kraujo, tarsi tamsaus kraujo krešuliai, o kartais šviesesni, tvirtesnės konsistencijos. Gydytojas J. Ališauskas paaiškino, kad menstruacinis turinys – tai ne tik kraujas, o tie „audinio gabalėliai“ yra atsiskyręs funkcinis gleivinės sluoksnis. Tai normalu, nes gimdos gleivinė po tam tikro laiko turi atsinaujinti. Mėnesinių kraujas nėra šviesus kaip arterinis, jame neturėtų būti sukrešėjusio kraujo.

Tamsiai rudos (šokolado) spalvos išskyros prieš ar po mėnesinių moterims taip pat kelia nerimą, nes dažniausiai tai yra vienas gimdos endometriozės simptomų. Anot gydytojo, rudos išskyros ne visais atvejais rodo endometriozę. Moteris turi stebėti, ar išskyrų nedaugėja. Jeigu vieną mėnesį jos pasirodė vieną dieną, o po pusmečio rudų tepliojimų atsiranda 3 dienos iki mėnesinių, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, sako akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.

Pora kraujo lašelių ovuliacijos metu (apie ciklo vidurį) taip pat gali būti laikoma norma, bet, siekiant atmesti ginekologines patologijas, patariama atlikti vidinių lytinių organų echoskopinį tyrimą.

Labai gerai, jei moteris rašo menstruacijų kalendorių. Tam galima naudoti net telefono programėlę. Kalendoriuje galima fiksuoti visus mėnesinių požymius – tepliojimus, skausmus, neciklinius kraujavimus. Kasmetės ginekologo konsultacijos metu tokia informacija yra labai vertinga.

Higiena menstruacijų metu

Įvairiose kultūrose buvo susiformavę skirtingi papročiai – nuo išaukštinimo, kai menstruacijų kraujas būdavo maišomas su augalų sėklomis, kad derlius būtų geresnis, iki visiško moterų izoliavimo menstruacijų metu „kaip nešvarių, galinčių užkrėsti vyrą, netgi gaminant maistą“.

Kadangi mėnesinės – ne liga, o šiais laikais yra įvairių higienos priemonių, ciklas netrukdo moteriai gyventi visaverčio gyvenimo. Gydytojai rekomenduoja pirmosiomis gausesnių mėnesinių dienomis naudoti įklotus ir leisti natūraliai šalintis menstruaciniam turiniui. Tamponai tinka paskutinėmis ciklo dienomis, kai mėnesinės būna nebe tokios gausios. Mėnesinių metu nerekomenduojama lankytis karštose pirtyse, baseinuose, maudytis vandens telkiniuose. Lytiniai santykiai nėra draudžiami, bet reikia turėti omeny, kad, esant atviram gimdos kakleliui, infekcijos patekimo rizika yra didesnė. Tai yra daugiau estetikos ir poros susitarimo klausimas – jei vienam iš partnerių tai nepriimtina, reikėtų palūkėti.

Nenormalūs kraujavimai iš gimdos

Moters ciklas gali būti reguliarus, bet mėnesinės – labai gausios. Tai laikoma nebe mėnesinėmis, o nenormaliu kraujavimu iš gimdos. Patologija taip pat laikoma, jei moters ciklas yra sutrikęs, mėnesinės nereguliarios, kraujuoja ciklo viduryje. Nenormalų kraujavimą gali lemti struktūriniai pokyčiai gimdoje arba funkciniai organizmo sutrikimai“, – aiškino Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.

Struktūriniai pokyčiai gimdoje – tai gimdos polipai, endometriozė, miomos ir gimdos gleivinės onkologinės ligos. Jeigu gimdoje auga miomos, kraujuoja labai gausiai su krešuliais, moteriai vystosi mažakraujystė. Polipai ir endometriozė pasireiškia tepimais prieš ir po mėnesinių, šiek tiek gausesnėmis mėnesinėmis, o sergant gimdos gleivinės onkologine liga, atsiranda negausių neciklinių kraujavimų.

Funkcinius sutrikimus dažniausiai lemia hormoniniai endokrininiai moters organizmo pokyčiai. Funkciniams sutrikimams priskiriami kraujo krešėjimo, kiaušidžių funkcijos sutrikimai, biocheminiai gimdos gleivinės pokyčiai, įvairių vaistų poveikis.

Jei sutrinka kiaušidžių funkcija, moteriai nebevyksta ovuliacija, kuri kartu su progesteronu ruošia gimdos gleivinę tiek apvaisinimui, tiek mėnesinėms. Jei gimdos gleivinė nepasiruošia normalioms mėnesinėms, jos tampa nereguliarios, retos, bet kai prasideda, kraujuoja labai gausiai.

Kraujo krešėjimo sutrikimai labai aiškiai pasireiškia mėnesinių metu, dažnai ginekologas, neaptikęs kitų intensyvaus kraujavimo priežasčių, pvz., miomų, siunčia moterį pas hematologą, kuris nustato krešėjimo sutrikimus.

Nenormalaus kraujavimo iš gimdos priežastis reikia šalinti, nes tai gali turėti įtakos moters vaisingumui.

Aplinkos poveikis moters ciklui

„Menstruacijos yra be galo sudėtingas procesas, jame dalyvauja visa organų grandinė, pradedant smegenimis, endokrininėmis liaukomis ir baigiant gimda. Stresas, dideli krūviai, stiprios emocijos turi nepaprastai didelės įtakos moters endokrininei sistemai, todėl gali sutrikti ciklas. Per sesijas padaugėja pacienčių studenčių, mėnesinės taip pat gali sutrikti po intensyvių kelionių, ypač keičiant klimato juostas. Ateina moterys, kurioms ciklas sutrinka netgi po svarbių susirinkimų darbe“, – sakė akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas. Tačiau, praėjus stresui, organizmo balansas atsikuria ir menstruacijos tampa reguliarios.

Kitas dažnai pasitaikantis atvejis, kai sutrinka ar visai išnyksta mėnesinės, – dietos. Gamtoje taip jau sutvarkyta – jei dietų alinamas moters organizmas negali subrandinti vaisiaus, ši funkcija tarsi užblokuojama, mėnesinės dingsta. Panašūs sutrikimai galimi ir jeigu moteris labai greitai priauga svorio.

Kontraceptikai – už ir prieš

„Kontraceptiniai vaistai gali būti vartojami gydymo tikslais, pvz., gydant endometriozę arba kaip apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo. Vartojant kontraceptikus, mėnesinės tampa negausios, reguliarios. Ši vaistų grupė nuolat yra „po mikroskopu“, 100 mln. moterų vartoja juos kasdien. Žinoma, kaip ir kiekvienas vaistas, kontraceptikai turi šalutinį poveikį – sukelia netikro nėštumo būseną, sumažina moters libido, todėl jų nereikėtų vartoti profilaktiškai.

Tačiau jei lyginsime kontraceptikų poveikį su nepageidaujamo nėštumo nutraukimu, svarstyklės kryps kontraceptikų naudai. Nors diskutuojant pasigirsta įvairių argumentų, mokslinių tyrimų, įrodančių, kad kontraceptikai žaloja moters fiziologiją ir sumažina galimybę pastoti ateityje, nėra. Bet kuriuo atveju kontraceptikus turi paskirti tik gydytojas ginekologas“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.

***

Užduokite rūpimus klausimus ginekologei, kuriuos atsakysime tiesioginėje DELFI konferencijoje balandžio 26 d. 11 val.