ULAC medikai pranešime spaudai primena, kad dengė karštligė paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio kraštuose. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Amerikoje ir Karibuose nuo šių metų pradžios iki kovo 27 d. iš viso užregistruoti 50172 dengė karštligės atvejai, iš jų daugiausiai – Nikaragvoje, Kolumbijoje, Peru. Brazilijoje 2016 m. užregistruoti net 1500535 ligos atvejai. Azijoje 2017 m. daugiausiai jų registruojama Malaizijoje ir Šri Lankoje. Tailande nuo metų pradžios iki balandžio 3 d. užregistruoti 3685 ligos atvejai.

Dengė karštligė – ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia dengė virusas, priklausantis Flaviviridae šeimai.

Ligos inkubacinis periodas – 3-14 d. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos, sąnarių, raumenų skausmais, bėrimu, pykinimu ir vėmimu. Dažniausiai dengė karštlige sergama lengvai, kartais pasireiškia ir sunkesnė ligos forma – dengė hemoraginė karštligė (DHK)/dengė šoko sindromas). 40-80 proc. karštligės atvejų ligos požymiai gali ir nepasireikšti.

ULAC primena, vakcinos nuo dengė karštligės nėra.

Keliautojams, vykstantiems į endemines dengė karštligės teritorijas, ULAC medikai rekomenduoja saugotis uodų įgėlimų:

naudoti repelentus pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas;

vilkėti marškinius ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes, ypač dienos metu, nes virusą nešiojantys uodai (Aedes) yra aktyvūs ir dienos metu;

miegoti ar ilsėtis nuo uodų apsaugotuose ar kondicionuojamuose kambariuose, kitu atveju – naudoti tinklelius nuo uodų dienos ir nakties metu;

3-14 dienų po kelionės pradėjus karščiuoti, atsiradus sąnarių, raumenų ir galvos skausmams, kraujavimui ir kt., būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.

Daugiau apie dengė karštligę skaitykite čia.