Auglys buvo netoli smegenų kamieno, tad ne vienas chirurgas iš jos gimtosios Floridos valstijos patvirtino, kad operuoti būtų pernelyg sudėtinga. Vis dėlto, vienas gydytojas iš Oklahomos, išgirdęs Stephanie istoriją, susisiekė su ja ir patikino, kad ryžtųsi ją operuoti.

Šiandien Stephanie sveika. Ji „Daily Mail Online“ sakė pasidalinanti savo istorija tam, kad padrąsintų panašioje situacijoje atsidūrusius pacientus niekada nepasiduoti.

2016 metų lapkritį Stephanie ėmė kamuoti reguliarūs galvos skausmai. Sausio mėnesį jie tapo nepakeliami. „Jie truko septynias dienas per savaitę ir buvo labai stiprūs, – sakė Stephanie „Daily Mail Online“. – Jie pasiekė tokią stadiją, kad ėmiau juos lyginti su vaiko gimdymu, tik savo galvoje.“

Moteris kreipėsi į medikus ir netrukus jai buvo diagnozuota glioblastoma – agresyvus smegenų auglys konkorėžinėje zonoje. Taip pat jai buvo pasakyta, kad gyventi liko penkiolika mėnesių.

Ši vėžio forma formuojasi žvaigždės formos smegenų ląstelėse, vadinamose astrocitais. Suaugusiųjų atveju paprastai šie procesai prasideda didžiosiose smegenyse.

Augliai ketvirto laipsnio – tai pati mirtiniausia forma. Penkerių metų išgyvenamumas siekia vos penkis procentus.

„Mums buvo pasakyta, kad tai pernelyg rizikinga, jis neprieinamas, neverta rizikuoti mėginant jį pašalinti“, – prisimena Stephanie.

Vasario mėnesį moteris ėmė rašyti tinklaraštį, kuriame norėjo užfiksuoti savo kovą su liga. Jos pirmoji žinutė sulaukė 18 tūkstančių peržiūrų. Per 24 valandas ji pasiekė neurochirurgą Michaelą Sughrue iš Oklahomos, kuris specializuojasi kritinėse smegenų zonose esančių gliomų šalinimo operacijose. Jis susisiekė su Stephanie per jos tinklaraštį ir paprašė parodyti savo smegenų skenogramas.

„Jei kažkas turi neoperuotiną smegenų auglį, pirmiausia parodykit man nuotraukas. Pažiūrėsime, ar jis tikrai neoperuotinas, – sakė M. Sughrue spaudos konferencijoje. – Pagal aprašymą tikėjausi kažko daug blogesnio. Kai tai pamačiau, pamaniau, „Taip, tai visiškai padaroma.“

Stephanie maldos buvo išgirstos – M. Sughrue pasakė norintis jai padėti. Po kelių dienų ji jau buvo Oklahomoje esančiame Stephensono Vėžio centre ir ruošėsi operacijai.

Auglys buvo tokioje delikačioje smegenų kamieno vietoje, kad menkiausia klaida reiškė, kad moteris niekada nebeatmerks akių. Stephanie neslepia, kad ji nervinosi.

„Bijojau operacijos. Tačiau dar labiau bijojau, kad ji nebus daroma“, – prisimena Stephanie. Moteris ir jos sutuoktinis Michaelas susitiko su neurochirurgu ketvirtadienį, operacija buvo paskirta jau kitą dieną.

Chirurgas M. Sughrue teigia, kad dėl rizikingumo dauguma kolegų linkę nedaryti tokio pobūdžio operacijų. „Nors jeigu kažkas yra sunku ir sudėtinga, manau, visi pacientai turi tą patį tikslą – būti su šeima ir gyventi gyvenimą. Mes daugybę metų imamės šių neoperuotinų auglių“, – kalbėjo jis.

Per šešias valandas trukusią procedūrą, kuri prasidėjo dešimtą ryto, M. Sughrue su savo komanda pavyko pašalinti apie 90 procentų auglio.

„Jaučiu, kad dabar turiu tiek daug vilties, – džiaugiasi Stephanie. – Turiu daugiau šansų tai įveikti.“
Po operacijos Stephanie 29 dienas buvo taikoma radiacija, 40 dienų – chemoterapija. Neseniai ji užbaigė radiacijos kursą ir grįžo namo į Floridą.

Toliau ji bus stebima iš namų, nes tokių auglių atsinaujinimo tikimybė siekia beveik šimtą procentų. Nepaisant to, moteris jaučiasi laiminga galėdama versti naują gyvenimo puslapį.

„Nusprendėme lankytis naujame centre netoli namų, kur būsiu stebima. Jaučiuosi puikiai, galėdama susitikti su naujais draugais, kurie išgyvena tą patį, susisiekti ir kalbėtis su žmonėmis, kurie išgyvena tą patį. Tai nutiko taip greitai. Turiu omeny, niekas nenorėjo operuoti, ir kažkoks gydytojas iš Oklahomos pasakė galintis padaryti tai, ko nesiryžo niekas. Pats faktas, kad tai įvyko, yra savaime stebuklas“, – neabejojo Stephanie.