Pranešime spaudai Eglė Marciuškienė, vienos tyrimų laboratorijos direktorė laboratorinei medicinai ir laboratorijos gydytoja tiek vyrams, tiek moterims, kurie jaučia, kad organizmas veikia ne taip, kaip turėtų, pirmiausia rekomenduoja atlikti tyrimus ir įsitikinti, ar neserga mažakraujyste, ar organizmui užtenka vitaminų D, B12 ir folinės rūgšties. Reto žmogaus organizme šių vitaminų kiekis yra optimalus, esant jų trūkumui gydytojas turi parinkti tinkamas vitaminų dozes.
Vitaminas D – vyriškumo atstatymui
Vitaminas D yra tas, kurio lietuviams labiausiai trūksta. Jo hipovitaminozė (būklė, kai reikalingas gydymas) per praėjusius metus diagnostikos laboratorijoje buvo nustatyta beveik pusei (46,8 proc.) besitiriančiųjų, dar beveik 12 proc. nustatytas kritinis deficitas, kai situacija primena visišką vitamino D nebuvimą organizme ir tik mažiau nei penktadaliui (17,67 proc.) besitiriančių buvo nustatytas optimalus šio vitamino kiekis organizme.
Atstačius vitamino D trūkumą organizme daugeliui paprastai pagerėja nuotaika, atsiranda daugiau energijos, moterys džiaugiasi sustiprėjusiais nagais ir plaukais. „Jei paklaustumėte urologų, tai jie patvirtintų, kad vitaminas D yra tiesiogiai susijęs su testosteronu, todėl padeda atstatyti vyriškumą. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad jis yra tiesiogiai susijęs ir su širdies bei kraujagyslių ligomis, o Lietuva pirmauja pagal mirtingumą nuo šių ligų. Labai dažnai dėl širdies ir kraujagyslių ligų kaltinamas nejudrus gyvenimo būdas, riebus maistas, tačiau Lietuvoje turbūt niekada nebuvo pasakyta, kad dėl to kaltas gali būti ir vitamino D trūkumas“, – pastebi E. Marciuškienė.
Pasak medikės, vitaminą D reikia vartoti tik pasitarus su medikais, o po kurio laiko vėl pakartoti tyrimą, kad būtų žinoma, kaip organizmas reaguoja į gydymą. Vienam puikiai gali tikti vienkartinė koncentruota vitamino D kapsulė, o kitam – būtinas kasdienis šio preparato vartojimas. E. Marciuškienė prisimena neseniai konsultavau porą, abu jie buvo išgėrę po koncentruotą vitamino D kapsulę, tačiau pakartojus tyrimus paaiškėjo, kad vyrui vitamino D koncentracija buvo beveik normali, o moteriai – visiškai nepakitusi. Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl, jei žmogus neturi riebalinio audinio, jis gali lengvai pasišalinti iš organizmu. Jeigu išgėrus kapsulę, žmogus viduriuoja, vitaminas taip pat pasišalina.
Sušilus orams daugeliui gali atrodyti, kad vitamino D organizmas gaus natūraliai iš saulės, kuri yra pagrindinis jo šaltinis. „Tačiau, norint, kad vitaminas gamintųsi, kūnas turi būti atidengtas ir neturi būti išteptas apsauginiu kremu. Vyrai, kurie dirbdami ar sportuodami lauke būna atidengę bent ketvirtadalį kūno, kai saulė šviečia, gali gauti vitamino D natūraliai, tačiau tuomet didėja odos vėžio rizika“, – pastebi medikė.
Lietuvos gyventojams gauti per didelę vitamino D dozę beveik neįmanoma. Pasak E. Marciuškienės, padidėjęs vitamino D kiekis kraujyje per praėjusius metus buvo nustatytas vos 0,28 proc. pacientų. „Daugelis jų buvo kūdikiai iki vienerių metų, kuriems medikai rekomenduoja tam tikras vitamino D dozes vartoti kasdien. Didelė tikimybė, kad jie nebuvo tinkamai paruošti tyrimui, nes prieš jį vaikas vitamino turėtų būti negavęs 4 paras. Kitu atveju – fiksuojamas vitamino D perviršis. Tikros vitamino D intoksikacijos net nesu mačiusi, o Lietuvos gyventojams vitaminų trūksta ištisus metus“, – pastebi medikė.
Folio rūgšties perteklius – autizmo rizika
Praėjusiais metais kas penktam besitiriančiajam (21 proc.) laboratorijoje buvo nustatytas folinės rūgšties trūkumas. „Dabar prasideda šiltasis metų laikotarpis, todėl natūralu, jog tam tikrų daržovių mūsų maiste atsiras vis daugiau. Ridikėliai, žalios salotos, kopūstai, brokoliai – gausūs folinės rūgšties šaltiniai. Todėl šiltuoju metų laiku žmogaus organizmas iš maisto gali gauti pakankamą kiekį folinės rūgšties“, – pastebi E. Marciuškienė.
Esant folinės rūgšties trūkumui didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, yra duomenų, kad ji, kaip ir vitaminas D, yra viena iš depresijos priežasčių. Be to, ilgalaikis šio vitamino trūkumas gali įtakoti krūties, gimdos kaklelio, kasos ir skrandžio vėžio išsivystymą. Esant folinės rūgšties ir vitamino B12 nuolatiniam trūkumui organizme didėja rizika susirgti Alzheimeriu.
Moterims, kurios planuoja nėštumą, ginekologai beveik vienbalsiai rekomenduoja vartoti folinę rūgštį tris mėnesius iki pastojimo ir tris pirmuosius nėštumo mėnesius. Dažniausiai taip patariama neatlikus tyrimo ir neišsiaiškinus, ar moters organizmui išties trūksta folio rūgšties. Šį vitaminą rekomenduojama vartoti, siekiant išvengti apsigimimų, susijusių su nervinio vamzdelio defektu.
„Lietuvoje gana daug kalbama apie vitaminų ir mikroelementų trūkumą, tačiau beveik niekada nekalbama apie jų perviršį, kuris gali sukelti negrįžtamus neigiamus pakitimus, organizme. Moterims, kurios planuoja nėštumą ar neseniai sužinojo, kad laukiasi prieš pradedant vartoti folio rūgštį, rekomenduočiau išsitirti, ar tikrai jos trūksta. Pastaruoju metu vaikams vis dažniau yra nustatomas autizmo sutrikimas, mokslininkų tyrimai rodo, kad moterų, kurioms yra nustatomas folinės rūgšties perteklius, pagimdytiems vaikams du kartus dažniau diagnozuojamas autizmas.
Jei moteriai nustatomas vitamino B12 perteklius, tai rizika pagimdyti kūdikį, turintį minėtą sutrikimą, padidėja 3 kartus, o jei organizme yra nustatomas abiejų šių vitaminų perteklius, tai autizmo rizika padidėja net 17 kartų“, – mokslinių tyrimų duomenimis dalinasi E. Marciuškienė ir priduria, kad besilaukiančios moterys retai aiškinasi, kokia yra vitaminų koncentracija jų organizme.
B12 trūksta kas dešimtam
Dar vienas svarbus vitaminas, dėl kurio rekomenduojama pasitikrinti, – B12. Šio vitamino trūkumas nustatomas apytiksliai 10 proc. europiečių. Pasak E. Marciuškienės, panaši situacija ir Lietuvoje: „Tokie pat yra ir mūsų laboratorijos praėjusių metų duomenys: 9,8 proc. besityrusių buvo nustatytas šio vitamino trūkumas. Esant jo deficitui, gali būti pažeidžiama nervų sistema, jaučiamas nuovargis, silpnumas, rankų tirpimas, pradeda silpnėti atmintis, žmogus labai greitai pavargsta. Šis tyrimas ypač aktualus vyresnio amžiaus žmonėms“.
Nustačius minėtų 3 vitaminų trūkumą tol, kol jų visų kiekis organizme bus optimalus, medikė rekomenduoja vitaminų tyrimą kartoti bent 2-3 kartus per metus, po to – bent vieną kartą per metus. „Geriausiai tai daryti pavasarį, tačiau nustačius vitaminų trūkumą, jokiu būdu nerekomenduoju pradėti vartoti vitaminus tik pasitarus su vaistininku ir neapsilankius pas gydytoją, kuris gali parinkti ir rekomenduoti tinkamas dozes“, – sako laboratorijos „Antėja“ medikė.
