Tony‘is Farrugia buvo tik 14 metų, kai jos tėvas Barry‘is mirė nuo AIDS. Per kitus 20 metų taip pat mirė ir du iš keturių jo dėdžių, o ši istorija veikiausiai tapo didžiausiu su gydymu susijusių skandalų Britanijos nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos (NHS) istorijoje.
Aštuntajame ir devintajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose tūkstančiai hemofilija (liga, kai nekreša kraujas) sergančių žmonių, kaip ne vienas iš Tony‘io šeimos, buvo gydomi užkrėstais kraujo produktais.
Maždaug 4670 žmonių vėliau buvo diagnozuotas hepatitas C, o dar maždaug 1200 – ŽIV. Dauguma šių žmonių nebesulaukė to laiko, kai atsirado šiuolaikiškų vaistų. Tačiau ir praėjus trisdešimčiai metų, mirusiųjų artimieji reikalauja atsakymų.
Užkrėtimas
Tony‘io tėvui Barry‘iui hemofilija buvo diagnozuota, kai jis dar buvo kūdikis. Ir Tony prireikė beveik 25 metų, kad jis jau po tėvo mirties gautų jo ligos istoriją. Joje nurodoma, kad Barry buvo diagnozuota lengva hemofilijos forma, kurios simptomus buvo galima nesunkiai kontroliuoti. Jam greičiausiai net nereikėjo gydymo kraujo krešėjimą didinančiais vaistais „Factor VIII“ (kurie ir užkrėtė kraują), tačiau jie jam vis tiek buvo skirti.
Gydymo metu aštuntojo dešimtmečio pabaigoje jis buvo infekuotas hepatitu B, o vėliau – ŽIV. Iš jo ligos istorijos galima spręsti, kad gydytojai žinojo, jog jis galėjo būti užsikrėtęs virusu dviem metams anksčiau, nei jam apie tai pranešta.
Barry‘io sveikata labai sparčiai prastėjo. Todėl Tony‘is, tuomet dar paauglys, apsigyveno su giminaičiais, tačiau jam nepavyko priprasti prie naujos tvarkos, ir galiausiai vaikinas atsidūrė valstybės globoje.
Paskutinį kartą jis savo tėvą ligoninėje aplankė 1986 metais.
„Jo svoris ėmė smarkiai kristi, – pamena Tony‘is. – Jis neteko labai daug svorio ir buvo labai liesas. Pamenu, kaip jis paprašė paragauti mano valgytų ledų. Jau norėjau jam duoti, tačiau tuo metu slaugė pasakė, kad negalima. Jo visa burna buvo išopėjusi, ir opos kraujavo. Negalėjau jam duoti palaižyti ledų, nes jis juos būtų užkrėtęs AIDS.“
Barry‘io mirtis 1986 metų rugsėjį galutinai išardė šeimą, Tony‘is pateko į vaikų namus Lutone, o jo brolis dvynys Davidas atsidūrė kituose vaikų namuose Šiaurės Londone. Jo vyresni broliai turėjo prasimaitinti patys.
Šeimos nelaimė
Kitus savo šeimos narius Tony‘is pamatė tik 2010 metais. „Tai buvo pirmas kartas po tėčio mirties, kai mes susitikome, – sakė jis. – Sveikatos sistema dėl to kalta. Jie sunaikino mano tėvą su tais virusais, o vėliau žiūrėjo, kaip byra mūsų šeima.“
Po Barry‘io mirties šeimos nelaimės nesibaigė. Vienas iš jo brolių, Vincentas, mirė nuo AIDS, kuriuo užsikrėtė per užkrėstą kraują. 2012 metais kitas brolis, Davidas, staiga mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis, siejamo su hepatitu C, kuriuo taip pat buvo užkrėstas per kraują.
Davido našlė Madeline sako, kad užkrėsto kraujo skandalas sužlugdė šeimą, „Galiu pridėjusi ranką prieš širdies pasakyti, kad nebesu tas pats žmogus po Davido mirties. Niekada nebebūsiu tas pats žmogus“, – sakė moteris.
„Gydymas juk neturėtų tavęs žudyti“, – sako Barry‘io sesuo Angie. Jo teigimu, jos šeima taip pat turėjo gyventi su stigma, kuri buvo siejama su AIDS.
Kartą, kai Vincentas atėjo į vietinę kavinę, visi ten buvę žmonės atsistojo ir išėjo. „Tai buvo baisu. Tiesiog baisu buvo stebėti, kaip tai vyksta“, – pasakojo moteris.
Šeima vis dar ieško atsakymų, kodėl jų artimieji mirė, ir ragina atlikti viešą tyrimą. „Mes tik norime, kad būtų pripažinta, jog buvo padaryta žala. Mes vis dar nežinome tiesos, ir jie mums nepateikė atsakymų, – sakė Tony‘is. – Valdžia negali išmokti pamokos, kol nepripažins to, ką padarė.“
Anksčiau mėginta atlikti du tyrimus, tačiau jie nebuvo sėkmingi. Todėl dabar hemofilija sergančių draugija ragina atlikti išsamų viešą tyrimą dėl šio skandalo, tačiau vyriausybė iki šiol atmetė galimybę tai padaryti.
