Entomologė, mokslų daktarė Milda Žygutienė sako, kad Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (EE) ir Laimo liga (LL) - asmenys serga net kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse.

„Dabar žmonės jau tiek įpratę prie erkių, kad neretai net nebesikreipia medicininės pagalbos. Erkės prabudo kovo pradžioje ir jau fiksuojame pirmuosius susirgimus. Erkės – vidutinio klimato gyventojos ir mūsų žiemos jų visai nejaudina. Žudančiai veiktų nebent tai, jei gamta užšaltų be sniego ir ilgą laiką būtų itin žema temperatūra. Kadangi erkės žiemoja po miško paklote, tik tada jų skaičius sumažėtų. O dabar, kai mūsų ruduo toks ilgas, jų aktyvumas prasitęsia iki gruodžio mėnesio. Dėl šylančio klimato Lietuvoje turime tik tris ramius mėnesius – gruodį, sausį ir vasarį. Erkėms Lietuvoje nepaprastai geros klimatinės sąlygos“, - pasakojo M. Žygutienė.

Kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis suserga apie 3 tūkst. asmenų. Praėjusiais metais EE sirgo – 633 asmenys, o LL – 2915. Palyginti su 2015 m. sergamumo EE rodikliai išaugo 91 proc., o LL – 31 proc. 2015-2016 m.

Milda Žygutienė
„Laimo ligos pacientų registruojame daugiau, tačiau ši liga turi specifinį ir gana sėkmingą gydymą antibiotikais. Tuo metu su erkiniu encefalitetu situacija prastesnė. EE, paprastai kalbant, yra smegenų uždegimas su pavojingais liekamaisiais reiškiniais. Deja, Lietuvoje nuo šios ligos skiepijamės nelabai aktyviai“ - aiškino pašnekovė.

EE pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti. Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta. Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas (kasmet Lietuvoje miršta 1- 3 asmenys).

„Yra atliktos studijos, kad beveik 50 proc. asmenų, persirgusių EE, bent metus jaučia liekamuosius reiškinius, tokius kaip galvos skausmai, dalinis nedarbingumas, paralyžius, žmogus gali pilnai sėsti neįgaliojo vežimėlin. Tai yra pakankmai sunkus ir rizikingas susirgimas. Lietuva – žalias kraštas, miškinga teritorija, o mes gi taip mėgstame uogauti, grybauti. Saugu nebėra net miestuose – erkės išplitusios parkuose, prineštos beveik prie daugiabučių slenksčio. Taip, skiepai kainuoja, bet sveikata brangesnė“, - pabrėžė entomologė.

Lietuvoje erkiniu encefalitu užsikrėtusios daugiau nei 1 proc. erkių, tačiau kai kuriose, itin infekuotose teritorijose, šis skaičius gali siekti ir 40 proc. Labiausiai EE užkrėsti Lietuvos regionai – Utenos, Kauno, Vilniaus, Panevėžio apskritys.

Tuo metu Laimo liga - ne virusinė, nuo jos nėra skiepų. Persirgus neįgyjamas imunitetas, tad Laimo liga galima susirgti ne vieną kartą. Dėl šios priežasties erkių saugotis reikėtų ne mažiau nei anksčiau. Inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 8 iki 30 dienų.

Erkės įkandimo vieta

Būdingiausias požymis – po 7-14 dienų atsirandanti odoje (erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos ryškiais kraštais dėmės. Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali prasidėti kiti požymiai: galvos skausmai, ankstyvas nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose – gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimų, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimų. Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius.

M. Žygutienės teigimu, 15-20 proc. erkių gali užkrėsti Laimo liga. LL labiausiai užsikrėtę Vilniaus, Kauno ir Panevėžio regionai: užkrėstų erkių daugiausia, kaip matote, yra vidurio Lietuvoje, kur auga mišrūs lapuočiai.

„Dabar, peržiemojus, joms būtina sąlyga gauti šilto kraujo, kad galėtų pasimaitinti ir vystytis į kitą stadiją arba dėti kiaušinėlius, jei kalbame apie suagusią patelę. Dėl to didžiausias erkių aktyvumas ir yra pavasarį, sezono eigoje jis išsibarsto. Dabar – erkės labai agresyvios, alkanos, tad balandis – pats pikas“, - perspėjo pašnekovė.

Erkių platinamų ligų profilaktika

Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.

Efektyviausia repelentų veiklioji medžiaga – DEET (dietiltoluamidas). Tik atkreipkite dėmesį į purškalų ar tepalų gamintojų patarimus. Vaikams būtina naudoti tik vaikams skirtus produktus.

Grįžus iš miško, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)