Šis tyrimas gali paaiškinti, kodėl širdies ligos yra pagrindinė ugniagesių mirties tarnybos metu priežastis, teigia Edinburgo universiteto mokslininkai.
Ugniagesį Simonas McNally, kuris fiziškai buvo visiškai sveikas, darbo metu ištiko širdies smūgis, kai jam buvo 36 metai. „Gydytojas sakė, kad jeigu būčiau grįžęs namo, o ne važiavęs į ligoninę, greičiausiai būčiau nepabudęs“, – pasakojo vyras.
Trejus metus jis dirbo instruktoriumi Essexe, kur laivo konteineryje tris ar keturis kartus per dieną sukeldavo gaisrą, ir jį veikdavo 600-100 laipsnių Celsijaus temperatūra. Kartą rašydamas ataskaitą biure jis pasijuto prastai.
„Pasijutau blogai, mane šiek tiek pykino. Man aptirpo kairė ranka. Pažvelgiau į savo rankos pirštų nagus o jie buvo mėlyni. Iš karto pamaniau, kad kažkas buvo negerai. Tuomet man pradėjo skaudėti krūtinę“, – pasakojo Simonas.
Jis nuvažiavo į Čelmsfordo ligoninę, kur jam pasakė, kad jį ištiko širdies smūgis. „Man buvo šokas. Negali tuo patikėti, nes esi gana jaunas ir sveikas ir manai, kad tau negali to būti“, – sakė jis.
Po ligoninėje praleistos savaitės Simonas buvo perkeltas į Londono ligoninę, kur gydytojas jam pasakė, kad vienoje iš širdies arterijų buvo krešulys. „Gydytojas pasakė, kad krešulys susidarė, nes dėl temperatūros mano darbo metu man sutirštėjo kraujas“, – sakė jis.
Neseniai buvo atliktas Britanijos širdies fondo (BHF) finansuotas tyrimas, kurio išvados skelbiamos žurnale „Circulation“. Tyrimui tarp Škotijos ugniagesių buvo atrinkta 19 sveikų ir nerūkančių ugniagesių. Jie dalyvavo pratybose, kurių metu buvo veikiami didele temperatūra. Tyrimo metu jie taip pat tirti prietaisu, kuris fiksavo širdies veiklą.
Buvo nustatyta, kad jų kūno temperatūra išliko aukšta praėjus trims ar keturioms valandoms po ugnies poveikio. Be to, mokslininkai nustatė, kad ugniagesių kraujas sutirštėjo 66 proc., todėl jiems buvo itin didelė kraujo krešulių susiformavimo rizika.
Tyrėjai mano, kad kraujas sutirštėjo dėl skysčių netekimo prakaituojant bei uždegiminio atsako į karštį, dėl ko kraujas tapo labiau koncentruotas ir išaugo krešulių rizika. Taip pat buvo nustatyta, kad karštis žaloja širdies raumenis.
„Jungtinėse Valstijose atliktos studijos parodė, kad beveik pusė tarnybos metu mirusių ugniagesių mirė nuo širdies ligos. Mūsų tyrimas nustatė tiesioginį ryšį tarp širdies ir fizinės veiklos, su kuria ugniagesiai susiduria darbo metu. Jiems yra didesnė širdies smūgio rizika“, – sakė BHF vyresnysis mokslinis bendradarbis iš Edinburgo universiteto profesorius Nickas Millsas.
„Tačiau mes taip pat nustatėme, kad ugniagesiai gali imtis paprastų priemonių save apsaugoti, ir viena jų yra tinkamo skysčių balanso palaikymas“, – pridūrė jis.
