Kaip atrodome Europos Sąjungoje?“, kuriame lyginami Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių stacionaro išteklių ir veiklos rodikliai bei pateikiami šių rodiklių netolygumai Lietuvos savivaldybėse.
Pranešime spaudai rašoma, kad 2014 m. ES 1 tūkst. gyventojų vidutiniškai teko 169 stacionaro ligoniai (išskyrus dienos stacionaro ligonius). Lietuva pagal šį rodiklį ES vidurkį viršijo beveik 1,5 karto – 1 tūkst. gyv. teko 233 stacionaro ligoniai. Didesni rodikliai buvo tik Bulgarijoje, Austrijoje ir Vokietijoje.
Nuo 2001 iki 2015 m. dienos stacionaro atvejų dalis nuo visų stacionaro ligonių (išskyrus slaugos) padidėjo nuo 1 iki 9 procentų, tačiau nepaisant šio padidėjimo, stacionaro dienos atvejų Lietuvoje vis dar yra mažai palyginus su kitomis ES šalimis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijoje dienos stacionaro atvejai sudaro apie 50 proc. stacionaro ligonių (išskyrus slaugos ligonius).
Lietuvoje stacionaro lovų (be slaugos ir palaikomojo gydymo) skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyv., per visą 2000–2014 m. laikotarpį mažėjo, tačiau vis tiek buvo vienas didžiausių ES (2014 m. duomenimis didesni rodikliai buvo Vokietijoje ir Austrijoje). Vidutinis gulėjimo laikas stacionare (išskyrus dienos stacionarą) Lietuvoje 2014 m. atitiko ES vidurkį – 8 dienas, o lovadienių skaičius mažėjo kaip ir visoje ES (išskyrus Maltą ir Slovėniją).
Aktyvaus gydymo lovų (stacionaro lovos be slaugos ir palaikomojo gydymo, reabilitacijos, psichiatrijos ir tuberkuliozės lovų) užimtumas, rodantis, kokią metų dalį vidutiniškai būna užimta viena ligoninės lova, ES yra 76,9 proc. (2014 m.). Paskutiniais 2015 m. duomenimis, Lietuvoje lovų užimtumas buvo mažesnis nei vidutiniškai ES ir siekė 72,2 proc. Labai skyrėsi lovų užimtumas savivaldybių ligoninėse – jis svyravo nuo 34 iki 83 proc. Tai reiškia, kad kai kurių savivaldybių ligoninėse aktyvaus gydymo lovos yra neužimtos pusę metų ir daugiau – vadinasi, šios lovos yra perteklinės.
Europos Komisijos paskelbtame leidinyje „Stacionarinio gydymo išlaidų mažinimo politika Europos Sąjungoje“ teigiama, kad ES šalyse kasmet vidutiniškai galima išvengti daugiau nei 6 milijonų hospitalizacijų (7–8 proc. visų hospitalizacijų). Daugelyje ES šalių išvengiamos hospitalizacijos sudaro bent 10 proc. visų hospitalizacijų, tačiau Lietuvoje tokių hospitalizacijų yra apie 20 proc. Tai rodo didelį potencialą sumažinti brangiai kainuojančių hospitalizacijų skaičių šalyje gerinant ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Leidinyje plačiau apžvelgiami šie pagrindiniai aspektai: išlaidos sveikatos priežiūrai, stacionaro lovų skaičius, lovadieniai, stacionaro ligoniai, vidutinis gulėjimo laikas, dienos stacionaras, lovų užimtumas, lovų perteklius ir išvengiamos hospitalizacijos.
Jame taip pat rašoma, kad Lietuvoje išvengiamų hospitalizacijų yra dvigubai daugiau nei vidutiniškai ES, o savivaldybėse rodikliai skiriasi beveik tris kartus. Taip pat Lietuva sveikatos priežiūrai skiria mažesnę BVP dalį nei vidutiniškai kitos ES šalys. Mažiausios išlaidos sveikatos priežiūrai pagal BVP buvo Latvijoje (5,5 proc. BVP), didžiausios – Švedijoje (11,2 proc. BVP). Lietuvoje 2014 m. tam buvo skirta 6,22 proc. BVP (pinigine išraiška – 2,265 mlrd. eurų).
