Albertos universiteto mokslininkų teigimu, žmogaus kūno matavimas, atsižvelgiant į svorį ir ūgį, tapo šiuolaikinės medicinos etalonu, rašo dailymail.co.uk.

Bet KMI – ne tik netinkamas rodmuo, pagal kurį sprendžiama apie žmogaus sveikatą, dėl KMI gydytojai gali skirti pacientams netinkamą gydymą, įsitikinę mokslininkai.

KMI išpopuliarėjo praėjusio amžiaus aštuntą dešimtmetį – pagal jį imta spręsti apie riebalų kiekį organizme. Tinkamu KMI laikyti rodmenys nuo 18,5 iki 24,9.

Jei KMI mažesnis nei 18,5, laikyta, kad žmogus sveria per mažai. KMI nuo 25 iki 29,9 laikytas antsvoriu, o didesnis nei 30 KMI – nutukimo rodikliu.

KMI praverčia, stebint žmonių svorio tendencijas, tačiau vertinant individualius atvejus KMI toli gražu nepakanka, teigia Alberto universiteto darbuotojas, daktaras Arya Sharma.

Pavyzdžiui, remiantis vien KMI, dauguma profesionalių sportininkų būtų laikomi turinčiais antsvorio arba nutukusiais. Tačiau sportininkų didelė raumenų masė, kuri yra sunkesnė už riebalus. Ir nors didesnis nei 30 KMI laikomas nutukimo rodikliu, sportininkai su tokiu KMI gali būti visiškai sveiki, anot A. Sharmos. Jų kraujospūdis normalus, kepenys puikiai funkcionuoja, o cholesterolio lygis neviršija normų.

Kita vertus, dalis žmonių, kurių KMI – didesnis nei 30, turi sveikatos sutrikimų, kuriuos būtų galima koreguoti mažinant svorį.

Amerikos medikų asociacija nutukimą laiko liga, bet A. Sharmos nuomone, vien dydis nėra liga.

„KMI – drabužių dydis, jis rodo jūsų apimtis, – aiškino jis. – KMI nerodo, ar jūs sergate. KMI – nepakankamas kriterijus ligoms diagnozuoti.“

Tačiau KMI dažnai pasitelkiamas, kaip svarus kriterijus. Vaistų, medicininių prietaisų gamintojai atsižvelgia į KMI, spręsdami, kam reikalingas gydymas nuo nutukimo, draudimo bendrovės remiasi KMI, spręsdamos, kam skirti draudimo išmokas.

Kanados mokslininkų teigimu, nesuvokiama, kad KMI tėra greitas ir objektyvus skaičius, kuriuo remiantis galima sakyti pacientams, ar jie turi ar neturi antsvorio.

„Bet koks nutukimą gydantis specialistas turėtų remtis KMI tik kaip pirmu žingsniu, o toliau tyrinėti išsamiau“, – pabrėžė dietologas Scottas Kahanas.

A. Sharmos teigimu, užuot diagnozavus vien remiantis KMI, reikėtų pereiti prie visaapimančio traktavimo ir gydymo, t. y. išsiaiškinti, ar žmogus neserga kokiomis ligomis, pvz., diabetu, pasidomėti, ar nėra psichikos sutrikimų pvz., depresijos, pasidomėti, kaip žmogus funkcionuoja kasdieniame, socialiniame gyvenime.

A. Sharma su kolegomis sukūrė platesnę diagnozavimo skalę, kurią pavadino „Edmontono nutukimo stadijų sistema“, kuri apima minėta įvairiapusiškesnį pacientų tyrimą.

Tiesa, A. Sharma ir kiti medikai visiškai nenuvertina KMI. Anot A. Sharmos, jei ateina du pacientai, kurių aukštas kraujospūdis ir aukštas cholesterolio lygis, bet vieno KMI 21, o kiti KMI 31, jam aišku, kad vienam reikia sulieknėti, o kitam reikia ieškoti širdies veiklos ir medžiagų apykaitos sutrikimų.

A. Sharmos teigimu, ne naujiena, kad keičiasi ligų klasifikavimas. „Ligų apibūdinimai turi kisti kartu su mūsų suvokimu, kokia iš tiesų tai liga“, – apibendrino jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)