Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos registruotame Farmacijos įstatymo pakeitimo siūlyme rašoma: „Mažinti koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje ir skatinti alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimą: leisti ligoninės vaistinėms, kurios yra ligoninės struktūrinis padalinys, parduoti (išduoti) vaistinius preparatus gyventojams; leisti parduoti nereceptinius vaistinius preparatus, įtrauktus į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, vaistais ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose“.
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė DELFI patvirtino, kad įgyvendinant Septynioliktosios Vyriausybės programos punktą dėl mažmeninės prekybos koncentracijos mažinimo ir alternatyvios prekybos vaistais skatinimo, rengiamas Farmacijos įstatymo pakeitimas.
„Juo numatoma leisti parduoti nereceptinius vaistus, įtrauktus į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, kitose mažmeninės prekybos vietose. Šiuo metu dar derinama kokios parduotuvės galėtų prekiauti nereceptiniais vaistais, svarstomos ir kitos detalės, pavyzdžiui, kokias sąlygas turėtų atitikti vaistų pardavimo vietos, kad tokia prekyba ne vaistinėje būtų saugi“, - sakė ji.
Viceministrė pabrėžė, kad Lietuva ne vienintelė, siekianti įdiegti tokią praktiką.
„Yra ne viena ES šalis, kurioje leidžiama parduoti nereceptinius vaistus ne vaistinėje. ES šalys yra nusistačiusios skirtingus reikalavimus vaistų pardavimui ne vaistinėse. Pavyzdžiui, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose yra nustatytas konkretus nereceptinių vaistų sąrašas (pvz. augaliniai vaistiniai preparatai, homeopatiniai vaistiniai preparatai, nereceptiniai vaistiniai preparatai nuo kosulio), kuriuos leidžiama parduoti ne tik vaistinėse. Taip pat kai kurios valstybės, pvz., Danija, leidžia parduoti mažmeninės prekybos įmonėms minėtus vaistinius preparatus tik turint specialų leidimą. Kontrolės mechanizmai nustatomi siekiant užtikrinti, kad būtų parduodami tik kokybiški ir saugūs vaistai“, - rašoma atsakyme DELFI.
Įžvelgia labai daug pavojų
Lietuvos vaistinių asociacijos Valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė įsitikinusi, kad vaistai turi būti parduodami tik vaistinėse ir tik suteikus farmacinę paslaugą.
„Labai gaila, kad pasiūlymą vaistus platinti bet kokiose prekybos vietose teikia LR Sveikatos apsaugos ministerija, kuri visada laikėsi pozicijos, kad vaistai nėra paprasta prekė ir ją galima parduoti gyventojams tik suteikus profesionalią farmacinę paslaugą.
Įsivaizduokite paauglius, kurie galbūt norėdami pasilinksminti ar paeksperimentuoti ir youtube puslapyje radę kaip panaudoti tam tikrus vaistus, ateina į degalinę ir jų nusiperka. Kas tuomet bus atsakingi?“, - retoriškai klausė ji.
Jos teigimu, vaistinių asociacijos nariai ir visa vaistininkų bendruomenė labai yra sunerimusi, nes šis siūlymas ne tik kad nėra suderinamas su LR Sveikatos apsaugos ministerijos keliamais tikslais, bet priešingai – kelia grėsmę žmonių sveikatai.
„Visų pirma, jei vaistai būtų parduodami degalinėse ar panašiose prekybos vietose, nebūtų užtikrinamas saugus ir racionalus vaistų vartojimas, ko pasekoje iškiltų grėsmė žmonių sveikatai. Puikiai visi suprantame, kad jei vaistai bus parduodami bet kur ir bet kam, didės vaistų suvartojimas, taip pat didės ir apsinuodijimų jais rizika.
Labai svarbu informuoti pacientus apie būtinumą laikytis vaistų vartojimo nurodymų, dozavimo, apie galimą nereceptinių vaistų šalutinį poveikį organizmui, vaistų tarpusavio suderinamumą – visa tai gali atlikti tik kvalifikuoti farmacijos specialistai“, - teigė K. Nemaniūtė-Gagė.
Lietuvos vaistinių asociacijos atstovė aiškino, kad dažnai žmonės nežino, kad yra vaistų, kurių negalima gerti vienu metu. Tiesiog yra galvojama, kad vienas vaistas nuo galvos skausmo, kitas nuo peršalimo simptomų, kitas nuo temperatūros, bet skirtinguose vaistuose gali būti tos pačios veikliosios medžiagos ir gyventojui vartojant keletą vaistų vienu metu gali kilti didžiulė rizika apsinuodyti, pavyzdžiui, paracetamolio, kurio gali būti vaistuose nuo peršalimo, karščiavimo, skausmo, perdozavimas gali grėsti net mirtimi. Vaistininkas, matydamas, kokius vaistus gyventojas perka, visada pasakys, jog šių vaistų kartu gerti negalima, tuo tarpu, jei vaistais bus prekiaujama bet kur, niekas nebus atsakingas už šios informacijos suteikimą.
„Taip pat neaišku, kaip būtų užtikrinama, jog vaistai nebūtų parduodami vaikams. Girdėjome istorijų, kaip degalinės darbuotojai neatsakingai parduodavo alkoholį nepilnamečiams. Seime buvo priimtas sprendimas, kad degalinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais nebegalima. Dabar turime naują pasiūlymą – tegul degalinės prekiauja vaistais. Ar degalinės operatorius ar parduotuvės pardavėjas kompetentingas konsultuoti gyventojus vaistų įsigijimo klausimu?
Vaistinės turi daugybę įpareigojimų: kaip reikia vaistus transportuoti, kaip laikyti, pagal kokias taisykles išduoti gyventojams. Vaistinės privalo būti licencijuojamos, jose privalo dirbti vaistininkai, kurie privalo suteikti gyventojams farmacinę paslaugą. Taip pat yra daugybė kitų reikalavimų vaistinėms, susijusių su vaistų įsigijimu, atšaukimu iš rinkos (jei paaiškėja, kad vaistas nekokybiškas), šiuo metu įdiegiamas falsifikuotų vaistų direktyvos įgyvendinimas, kurio pagrindu turės matytis vaisto kelias nuo gamintojo iki paciento. Kaip visa tai bus užtikrinama degalinėse? Ar tik vaistinės turės rūpintis, kad vaistai būtų nepadirbti, ar tik vaistinėse privalės dirbti vaistininkai?“, - klausė ji.
Farmacinė veikla, finansinių paslaugų teikimas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, prekyba alkoholiu ir tabaku azartinių lošimų organizavimas ir panašios veiklos yra licencijuojamos, t.y. prieš pradedant vykdyti tokią veiklą, būtina gauti veiklos licenciją. Licencijos išduodamos, nes valstybė skiria ypatingą dėmesį tokioms veikloms ir jas kontroliuoja nustatydama veiklos sąlygas.
„Todėl išskirti dalį vaistų ir leisti jais prekiauti bet kur yra labai neapgalvotas ir neracionalus žingsnis. Lietuvoje farmacijos specialistai įgyja kvalifikuotą išsilavinimą, vaistininkai studijuoja 5 metus (vaistininkų padėjėjai 3 metus).
Valstybės sveikatos politika turi būti orientuota į farmacijos specialistų vaidmens didinimą visuomenės sveikatinimo ir pacientų gydymo procese, diegiant bei maksimaliai išnaudojant farmacinės rūpybos paslaugas bei užtikrinant gydytojų ir farmacijos specialistų bendradarbiavimą, bet neatveriant kelių pavojingai gyventojų savigydai nesuteikiant jokios kvalifikuotos informacijos.
Beje Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP – International Pharmaceutical Federation) prezidentė dr. Carmen Peña taip pat pasisako už tai, kad „Gyventojai vaistus turi gauti tik iš vaistininkų rankų, tik tokiu atveju bus užtikrinta ne tik vaistų kokybė, bet ir teisingas ir racionalus jų vartojimas“, - reziumavo pašnekovė.
Siūlymą vertina atsargiai
Eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis valdančiųjų idėja sužavėtas taip pat nebuvo. Jo teigimu, toks planas – rizikingas, būtina užtikrinti kontrolę ir vartotojų apsaugą.
„Aš asmeniškai būčiau atsargus. Reikėtų labai daug pasverti. Yra praktikų, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose, kai tam tikri vaistai sėkmingai parduodami mažmeninėse prekybos vietose. Tačiau iškart kyla klausimas – kokie turi būti keliami reikalavimai pardavėjui? Kaip dėl kaštų? Kontrolės? Vaistinių tinklo kontrolė vyksta, o kas reguliuos naująsias pardavimo vietas? Aš būčiau labai atsargus“, - DELFI Belgijoje sakė V. P. Andriukaitis.
Politikas sakė abejojantis, ar tokiam sprendimui yra poreikis.
„Viena vertus jie ketina steigti valstybines vaistines, o tai reiškia tam tikrą koncentraciją. Šis naujasis jų siūlymas siekia mažinti koncentraciją. Nemanau, kad vaistinių tinklų Lietuvoje yra per mažai. Mano manymu, problema yra kita – vaistinių tinklas Lietuvoje išsidėstęs netolygiai. Jis susikimšęs prie naujų prekybinių centrų, <...> o 20 kilometrų aplinkui – vaistinės nėra. Vaistas nėra paprasta prekė – čia ne batai ar miltai. Tai specifinė prekė, kurią perkant reikalingas patarimas, farmacinė konsultacija ir atsakomybė, jei kas nutiks. Tačiau jei gyveni, pavyzdžiui, Didžiasalyje, ar yra artima vaistinė?“, - retoriškai klausė pašnekovas.
