Su jaunesniuoju eiliniu gyvenusiems, artimiau bendravusiems kariams suleista prevencinė medicininių preparatų dozė, vykdoma papildoma karių sveikatos apžiūra, kareivinės dezinfekuojamos, valomos, vėdinamos. Tačiau ar to pakanka? Nelaimės sukrėsti žmonės internete įsitikinę, kad kariams derėtų siūlyti nemokamus skiepus nuo šios klastingos ligos. Kariuomenė informavo, kad artimiausiu metu skiepų klausimas bus aptartas.

Kas lemia, kad bakterija parklupdo ne kiekvieną jos nešiotoją

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje užfiksuoti 75 meningokokinės infekcijos atvejai, septyni iš jų pasibaigė mirtimi. Šiais metais jau užregistruota 14 šios infekcijos atvejų.

Šio kario mirtis – ne pirma kariuomenėje. ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė pabrėžė, kad yra sunku pasakyti, kodėl būtent kariuomenėje įvyksta tokios nelaimės, tačiau sutiko pateikti keletą versijų.

ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė
„Žmogus, būdamas uždaroje patalpoje, meningokokine infekcija gali susirgti bet kur. Kas 3-5 asmuo savo nosiaryklėje nešiojamės meningokoko bakteriją. Nešiotojas gali nesirgti ir būti „susidraugavęs“ su infekcijos sukėlėju, bet būdamas uždaroje patalpoje, kalbėdamas, kosėdamas ar čiaudėdamas jis gali perduoti bakteriją kitam asmeniui. Jei šis asmuo turės lėtinių, paūmėjusių ligų ar kitų sudėtingų gyvenimo būklių – užsikrės ir susirgs“, - aiškino D. Razmuvienė.

Yra ir kitas scenarijus.

„Jei meningokoko bakterijos nešiotojas suserga, pavyzdžiui, peršalimu ar kita liga, jo imunitetas nusilpsta. Tada meningokokas gali prasiskverbti pro gleivinę, patekti į kraujotaką ir išsinešioti po visą organizmą. Toks asmuo gali susirgti žaibiniu meningokoku ar kita ligos forma“, - sakė pašnekovė.

Vargu, ar 19-metis galėjo turėti įsisenėjusių lėtinių ligų, tad antras variantas – realesnis.

Meningokokas – šaltuoju metų laiku plintanti liga. Būtent dabar – žiemą, pavasarį – lietuviai dažniausiai serga peršalimo ligomis, sukeltomis bakterijų ar virusų. Vadinasi, žmogaus organizmas jau kovoja su tam tikra situacija.

O kadangi daugelis esame meningokoko nešiotojai ir bakterijos nešiojimo laikotarpis įprastai trunka iki 1 mėnesio (vėliau žmogus apsivalo, tačiau galima užsikrėsti kitu serotipu, tad nešiojimas atsinaujins). Jei šie du faktoriai sutaps – nusilpimas ir užsikrėtimas – kariuomenėje, kur, galimai, didelis fizinis krūvis, kur žmogus galbūt nežino turintis lėtinių ligų – gali būti visokių situacijų“

Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja pabrėžė, kad meningokoko bakterija – labai gaji, gebanti patekti į kraujotaką, nenuspėjama.

„Papuolęs į kraujo tėkmę meningokokas labai greitai pažeidžia visus organus ir žmogaus nebeįmanoma išgelbėti, laiku nesuskubus. Kartais šis gelbėjimo laikas skaičiuojamas valandomis arba pusvalandžiais. Tad reikia suprasti, kad nelaimė gali įvykti visur – tiek kariuomenėje, darželyje ar kitoje ugdymo įstaigoje, darbo vietoje“, - paaiškino pašnekovė.

Paprašyta paaiškinti, ką tokiu atveju pakeistų skiepas nuo meningokokinės infekcijos, D. Razmuvienė sakė, kad jis gali išgelbėti gyvybę.

„Skiepas yra antigenas. Tai nėra gyvas virusas, bakterija. Pagamintoje vakcinoje yra konkretus antigenas prieš meningokoko vadinamą „laukinį“ B grupės serotipą. Asmeniui suleidus antigeną, organizmo imuninė sistema gauna signalą pradėti gaminti antikūnius - „kovotojus“, kurie pasigamina per porą savaičių. Kai asmuo jau turi pakankamą antikūnių apsaugą, jis gatvėje ar kitur susiduręs su asmeniu, galinčiu apkrėsti meningokokine infekcija – nesusirgs. Antikūniai atmes tą „laukinį“ sukėlėją“, - aiškino ji.

2013 metais Europoje buvo išrasta (ir kol kas vienintelė) vakcina nuo meningokoko B infekcijos. Todėl dar nėra aišku, kiek ilgai ji gali apsaugoti pasiskiepijusį asmenį.

„Tada Lietuvoje ir Europoje pradėti skiepijimai, poreikis didelis. Tačiau dar nėra retrospektyvos duomenų, kad galėtume pasakyti, kiek metų vakcina gali būti veiksminga. Dar negalime žiūrėti toli atgalios ir vertinti duomenis. Yra atliekami klinikiniai tyrimai, žiūrima, kiek antikūnių išsilaiko po metų, dviejų ir trijų. Dar reikia palaukti, kad žinotume, kas kiek laiko reikia atnaujinti vakciną“, - paaiškino specialistė.

Pirmiausia, dėmesys - vaikams

Kariams kompensuojamų skiepų idėją įvertino Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, pateikdama ministro poziciją.

„Pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį, kad kariškiams yra atskiras finansavimas dėl sveikatos priežiūros, jie turi savo biudžetą šiems klausimams. Pavyzdžiui, jie patys perkasi ir sezonines gripo vakcinas. Beje, šiais metais gydymo įstaigoms pritrūkus skiepų, mūsų šalies kariškiai padovanojo, nes nebuvo panaudoję visų savo įsigytų sezoninės gripo vakcinos dozių. Tad būtų tikslinga ir šiuo atveju išgirsti jų nuomonę. Na, o kalbant apie vakcinų kompensavimą iš PSDF biužeto, SAM vadovybė deda pastangas, kad skiepai nuo šios grėsmingos ligos būtų pirmiausia pradėti kompensuoti vaikams“, - pabrėžė ministro atstovė.

Jos teigimu, apie meningokoko vakcinų kompensavimą kariškiams šiuo metu nėra svarstoma.

„Dabar sprendžiamas klausimas dėl jų kompensavimo vaikams. Tuo tikslu daug bendraujama su užsienio ekspertais, kaip tik laukiame PSO ekspertų nuomonės, vertinimų dėl šių vakcinų efektyvumo, tinkamumo ir naudos, nes prieš priimant sprendimą jas kompensuoti tai turi būti labai atsakingai įvertinta“, - informavo L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

DELFI primena, kad šios vakcinos kaina svyruoja apie 130 Eur už vieną dozę, o dažniausiai reikia dviejų (kūdikiams - ir trijų).

Klausimas bus aptariamas iš naujo

Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnyba DELFI informavo, kad per pastaruosius keletą metų Lietuvos kariuomenėje buvo užfiksuoti 4 meningokokinės infekcijos susirgimai ir 2 mirtys.

„Lietuvos kariuomenės Daktaro Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnyba, pagal nustatytą skiepų tvarką, karius yra skiepija nuo gripo, erkinio encefalito, stabligės ir difterijos, taip pat atlieka kitus tyrimus. Karo medicinos tarnybos medikai pagal kompetenciją kariams teikia įvairias rekomendacijas susirgimų prevencijos klausimais, taip pat informuoja ir apie galimybes patiems pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos.

Šiuo metu Lietuvoje į pirminę rizikos grupę dėl skiepų nuo meningokokinės infekcijos patenka vaikai iki 5 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. Meningokokinės infekcijos atvejų jaunimo (19-26 m.) amžiaus grupėje pasitaiko retai, todėl šio amžiaus jaunuoliai į pirminę rizikos grupę nepatenka.

Artimiausiu metu Karo medicinos tarnybos atstovai dalyvaus susitikime su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei infekcinių ligų specialistais, kur bus aptariami šie klausimai.“, - rašoma atsakyme.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (135)