Yra ligų, kurioms gydyti gauti senesni vaistai arba jų visai negauta, tad naujų vaistų įtraukimas ir kalbėjimas apie tai yra teigiamas dalykas, įsitikinusi V. Augustinienė. Vis dėlto, priduria ji, nepasakoma, kieno sąskaita tai padaryta: „Naujų papildomų lėšų tam neatsirado, tad yra sutaupyta kitų, jau esančių vaistų kaina.“ Siūlymas pasirinkti patį pigiausią variantą, anot jos, nėra sprendimas.

„Kiekvienam žmogui svarbiausia gauti jo sveikatos būklę atitinkantį, pagal gydytojo atliktus tyrimus parinktą ir individualiai tinkamą, efektyvų gydymą“, – tikina V. Augustinienė. Jos nuomone, viskas nėra taip paprasta, kaip siūloma, – neužtenka tik nueiti į vaistinę ir paprašyti vaisto be priemokos. Pašnekovės aiškinimu, net jei veiklioji medžiaga ta pati, tai nereiškia, kad kitos vaisto sudėtyje esančios medžiagos yra tinkamos būtent konkrečiam pacientui.

V. Augustinienė tikina, kad pigiausias vaistas niekada nepasiteisins: „Jei žmogus visiškai neturi galimybės sumokėti daugiau, jis priverstas rinktis pigiausią variantą ir negali gauti geresnio.“ Valstybė, pašnekovės nuomone, negalvoja apie pasekmes, žmogui negavus jam efektyvaus gydymo. „Negaudamas gydymo asmuo patenka į stacionarą, jam vystosi komplikacijos, o tuomet valstybės išlaidos tik dar labiau didėja. Galvojama tik apie šiandieną, ne rytojų“, – sako specialistė.

Nuo pirmadienio įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas, kuriame yra daugiau nei 2,1 tūkst. vaistų. Tarp jų – 81 naujas preparatas, o už 100 proc. kompensuojamus 56 vaistinius preparatus pacientai nemokės jokios priemokos. Galimybė į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti daugiau vaistų atsirado vyriausybei pakeitus bazinių kainų skaičiavimo tvarką, pagal kurią pigiausią 100 proc. kompensuojamą vaistą su ligoniui reikalinga veikliąja medžiaga bus galima įsigyti be jokios priemokos.