- Jei nieko neskauda, kam kreiptis į gydytoją? Taip mano daugelis pacientų. Kodėl reikia profilaktiškai tikrintis dėl tam tikrų ligų?
- Kiekvienas gydytojas pasakys, kad ligą gydyti lengviau, kai ji tik prasideda. Ligai įsisenėjus, gydymas tampa sudėtingesnis, ilgesnis, sunkiai prognozuojamas. Be to, tai daugiau kainuoja valstybei. Ne visos ligos pasireiškia akivaizdžiais simptomais.
Dažnai žmogus nieko nejaučia, bet jo organizme vyksta pakitimai. Atėjus į polikliniką ir pasitikrinus galima užbėgti ligai už akių arba nusiraminti, kad viskas gerai. Žmonėms trūksta motyvacijos, sąmoningumo ir noro rūpintis savo sveikata. Bent kartą per metus profilaktiškai išsitirti turėtų visi, net ir vaikai. Pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos, vidaus ligų ar vaikų ligų gydytoją. Jis apžiūrės ir skirs reikiamus tyrimus.
- Ar jūsų poliklinikoje vykdoma daug prevencinių programų? Ar jos kainuoja?
- Kauno Dainavos poliklinikoje vykdomos pagrindinės ligų prevencijos programos. Pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, jos yra nemokamos. Kiekviena programa orientuota į tam tikrą amžiaus grupę. Pavyzdžiui, širdies kraujagyslių ligų prevencijos programa yra skirta 40−55 metų vyrams ir 50−65 moterims.
Pagal šią programą tyrimai atliekami kartą per metus. Šeimos gydytojas išsiaiškina rizikos veiksnius, dėl kurių galima susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, sudaro individualų šių ligų prevencijos planą, nustato gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, atlieka elektrokardiogramą. Jei po pirminių tyrimų paaiškėja, kad tiriamasis priklauso didelės rizikos grupei, jis siunčiamas tirti į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius.
- Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Trumpai papasakokite, kodėl ji atliekama Lietuvoje? Ar yra požymių, signalizuojančių, kad jau laikas kreiptis į medikus?
- Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programos tikslas – sumažinti Lietuvos moterų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumą nuo jo. Ši liga išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląstelių. Pokyčiai nustatomi atlikus gimdos kaklelio ląstelių citologinį tyrimą (PAP testą). Ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai paprastai nesukelia skausmo.
Dažniausiai jie nepasireiškia jokiais simptomais ir nėra nustatomi, jei neatliekamas PAP testas. (Simptomai atsiranda tada, kai ikivėžiniai pokyčiai virsta invaziniu vėžiu. Būdingiausias iš jų – aciklinis kraujavimas.) Pagal šią programą tyrimas atliekamas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms 25–60 metų moterims nemokamai vieną kartą per 3 metus. Moterys turi kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją akušerį-ginekologą. Citologinis gimdos kaklelio tyrimas yra neskausmingas.
- Papasakokite apie krūties vėžio prevencinę programą. Kokio amžiaus moterys serga krūties vėžiu? Ar tai – paplitusi liga? Kokie yra krūties vėžio ligos simptomai, kada reikia sunerimti?
- Krūties vėžio prevencijos programa yra skirta 50−69 metų moterims. Įvairių šalių patirtis rodo, kad įdiegus prevencinę programą, mirtingumas nuo šios ligos per 5 metus sumažėja 30 proc. Net 95 proc. moterų, kurioms nustatomas pirmosios stadijos krūties vėžys, gali būti visiškai išgydytos. Pagal šią programą moterims kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus.
- Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencijos programa skirta 50−75 metų vyrams ir vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę priešinės liaukos (prostatos) vėžiu. Ar prostatos vėžys gali greitai išsivystyti visiškai sveikam vyrui? Ar tai – išgydoma liga?
- Priešinės liaukos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Sergamumas ja kasmet padidėja 10−15 proc. Nuo 2003-ųjų priešinės liaukos vėžys tapo pagrindine Lietuvos vyrų onkologine liga. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientai ilgai nejaučia jokių ligos simptomų, todėl dažnai aptinkamas vėlyvųjų stadijų priešinės liaukos vėžys, jo neįmanoma visiškai išgydyti. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti prostatos vėžį. Kartą per 2 metus atliekamas vyrų prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos kraujyje tyrimas. Jei nustatytas PSA kiekis yra 3 ng/ml ar didesnis, pacientas siunčiamas konsultuotis pas urologą ir atlikti prostatos biopsiją.
- Papasakokite apie storosios žarnos vėžį. Ar žmogus gali jausti tam tikrus simptomus? Kokius prevencinius tyrimus atliekate šiai ligai diagnozuoti?
- Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta 50−74 metų žmonėms. Storosios žarnos vėžys – paveldima liga. Jeigu piktybinėmis žarnyno ligomis sirgo giminaičiai, reikia pasirūpinti profilaktika net ir nejaučiant jokių simptomų. Pagal šią programą tyrimai yra atliekami kartą per 2 metus. Norint pasitikrinti, reikia kreiptis į šeimos ar vidaus ligų gydytoją.
- Kokios prevencinės programos jūsų poliklinikoje vykdomos vaikams?
- Vykdoma vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis prevencinė programa. Ji skirta 6−14 metų vaikams. Ši programa skatina atkreipti dėmesį į ne visada gerą vaikų dantų būklę. Laiku padengus vaikų dantis silantais, dantų ėduonies atsiradimo tikimybė sumažėja 80–90 proc. Vaikų krūminiai dantys silantais dengiami nemokamai.
