Bakterija – žudikė
Liepos 28 dieną Ilgižiuose mirė 62 metų Povilas Špokas. Jis į kapus nusinešė iki galo neįmintą paslaptį – mirtinos ligos priežastį. Kauno klinikose jam buvo nustatyta Creutzfeldt-Jakob liga, o ji siejama su liga-košmaru, vadinama kempinlige.
Netikėtos netekties prislėgti artimieji neturi atsakymo, kokiu keliu į vyro organizmą pateko ir per keletą mėnesių jį palaužė paslaptinga bakterija-žudikė.
Medicinos tema rašančiuose leidiniuose aiškinama, kad iki 1995 metų Creutzfeldt-Jakob liga pasaulyje sirgo vienas žmogus iš milijono. Dažniausiai ji pasireiškia vyresniems nei 60 metų žmonėms ir yra susijusi su galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, o šių pasekmė – smegenų degradacija. Paprastai žmogus miršta praėjus 6 mėnesiams po simptomų pasireiškimo.
Tačiau 1996 metais Europos Komisijos ekspertai patvirtino, kad atsirado nauja šios ligos atmaina, kurios galima priežastis – užsikrėtusių galvijų mėsos ar iš mėsos žaliavos gaminamų maisto ir medicinos produktų vartojimas.
Teigiama, kad Europos Sąjungos ekspertai yra linkę Lietuvą priskirti prie didesnės rizikos valstybių grupės kartu su Vokietija, Italija ir Prancūzija. Tai reiškia, kad Creutzfeldt-Jakob naujosios atmainos išplitimas yra tikėtinas.
Patys neapsisaugos
Raseinių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Henrikas Medveckas savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ sakė, kad panikuoti nėra nė mažiausio preteksto.
„Žinau Povilą Špoką ir jo šeimą. Darbštūs, puikūs, geri žmonės. Kaip ir visi, labai juos užjaučiu ir suprantu netekties skausmą. Kaip specialistas galiu pasakyti, kad nuo kempinligės patys žmonės apsisaugoti negali, apsaugoti gali tik sistema.
O Lietuvoje ta sistema veikia. Jau prieš keliolika metų, kai Vakarų Europos šalyse buvo užfiksuota kempinligės atvejų, Lietuvoje buvo uždraustas ligą galinčių sukelti produktų importas. Tai gyvulinės kilmės pašarai: vadinamieji kaulų, kraujo, mėsos miltai, kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra galvijų smegenų. Apskritai kempinligę diagnozuoti labai sunku“, – atkreipė dėmesį H.Medveckas.
Jis pabrėžė, kad prielaidomis apie šią ligą nereikia gąsdinti visuomenės.
Nerimo nuotaikos dėl kempinligės Lietuvoje buvo kilusios 2013 metais, kai Vilniuje mirė moteris, galimai užsikrėtusi naujuoju maru vadinama liga.
Komentuodami šį atvejį, medikai tada pabrėžė, kad kempinligė buvo tik nepatvirtinta ir neatsakingai išplatinta prielaida.
Šiandien labiausiai paplitusi nuomonė, kad kempinlige užsikrėtusiuose organizmuose pakinta tam tikros baltymų struktūros: jie pradeda ardyti nervų ląsteles ir šios greitai žūva. Ligos sukėlėjas pasižymi ypatingu stabilumu ir yra atsparus beveik visoms sterilizacijos priemonėms: virinimui, šaldymui, įvairiems cheminiams poveikiams, net švitinimui. Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, nuo 1995 metų Europoje užfiksuota apie 100 žmonių mirties atvejų nuo kempinligės.
Sutuoktinės pastebėjimai
Specialistai atkreipia dėmesį, kad kempinlige gali susirgti gyvulinės kilmės pašarų gavę atrajojantys galvijai: karvės, ožkos ir avys. Bacila slepiasi galvijų stuburo smegenyse.
P.Špoko našlė Dalia Špokienė savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ sakė nuolat svarstanti, kaip jos vyras galėjo užsikrėsti.
„Gydytojai mums pasakojo, kad bacila gali patekti valgant jautieną, bet ne šiaip sau mėsą, o stuburo smegenis. Mes jautienos neperkame ir juo labiau nevalgome stuburo smegenų. Kiti gal valgo – juk yra žmonių, kurie mėgsta pasikepinti kiaulės smegenų. Skaitėme apie tą ligą internete.
Sužinojome, kad teoriškai bacila gali būti kosmetikoje, vaistuose. Kadangi vyras kosmetikos nenaudojo, lieka vaistai. Jam tekdavo jų išgerti nemažai, nes turėjo silpną širdį“, – atkreipė dėmesį gedinti moteris.
Širdies negalavimai
Netikėtos vyro mirties prislėgta Ilgižių gyventoja rado jėgų papasakoti apie sutuoktinio ligos eigą ir mirties aplinkybes.
„Kas žino, gal kitiems iš to bus naudos, gal sugebės kaip nors apsisaugoti“, – vylėsi 41 metus darnioje ir laimingoje santuokoje gyvenusi moteris.
Pasak jos, pirmieji negalavimo požymiai pasireiškė labai staiga ir visai netikėtai.
„Povilas turėjo širdies negalavimų, bet situacija visada buvo kontroliuojama. Nuolat stebėdavo spaudimą, stengdavosi nepervargti. Tiesa, darbų buvo begalė, nes kartu su sūnaus Mindaugo šeima turime nemažai žemės – pustrečio šimto hektarų. Tačiau darbų sūkuryje artimieji nuolat žiūrėdavo, kad jis nepavargtų, ir medikai perspėdavo saugotis, kontroliuoti svorį“, – pasakojo D.Špokienė.
Nerimą keliantys negalavimai prasidėjo birželio pradžioje, kai P.Špokas su sūnumi išvažiavo darbuotis į laukus.
„Prieš tai dar dalyvavome vestuvėse, lankėmės mano gimtinėje Veliuonoje. Povilas niekuo nesiskundė. Kai viskas prasidėjo, buvo eilinė darbo diena. Netikėtai iš laukų namo grįžo sūnus ir pasakė: ligonį parvežiau. Galvoju, kas atsitiko, gal technika sužalojo.
Sūnus pasakojo, kad tėvas staiga pasakęs: parvežk mane namo, kažkodėl labai blogai pasijutau.
Iš pradžių jie nuvažiavo į kaimo medicinos punktą, kur davė vaistų nuo kraujo spaudimo. Povilas namuose pagulėjo, dar išgėrė vaistų. Jautėsi neblogai. Kitą dieną papusryčiavo, vėl nuvažiavo į medicinos punktą pasimatuoti kraujospūdžio, mat ėmė nepasitikėti namuose esančiu spaudimo matuokliu“, – pasakojo D.Špokienė.
Skubėjo į Klaipėdą
Akivaizdu, kad į staiga kilusius negalavimus nebuvo žiūrima atsainiai. P.Špokas paskambino mokyklos laikų suolo draugui, žinomam medikui – Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriui Jonui Sąlygai.
„J.Sąlyga tuo metu buvo Ispanijoje. Povilą priėmė kiti gydytojai. Galvojau, kad paguldys, bet jis po pietų sugrįžo į Ilgižius ir sakė, kad gydytojai nieko rimta neaptiko. Kitą dieną, penktadienį, vėl važiavo matuotis kraujo spaudimo į medicinos punktą. Kai atėjo vakaras ir sūnus išvažiavo, svarstėme, ką pasigaminti vakarienei. Nusprendėme – makaronų. Nuėjau virti, jis žiūrėjo televizorių. Netrukus atėjo į virtuvę ir sako: aš jau nevalgysiu, nevirk, jau man kažkas blogai, kviesk felčerę Benutę. Atvažiavusi felčerė pamatavo spaudimą – buvo labai didelis. Iškvietė greitąją ir nuvežė į Raseinių ligoninę“, – nesenus įvykius prisiminė D.Špokienė.
Raseinių ligoninėje vyrą prižiūrėję gydytojai nerimavo, kad niekaip nepavyksta sumažinti kraujospūdžio, nors kardiograma neatrodė grėsmingai. Ėmė leisti vaistus, pajungė lašelinę, bet spaudimas vis tiek nekrito. Tos pačios dienos pavakarę ligonį ėmė kamuoti noras šlapintis. Manoma, kad tai buvo susiję su staigiais pokyčiais prostatoje.
„Jauna gydytoja pasakė, kad nieko neranda, ir patarė važiuoti namo. Buvo jau antra valanda nakties. Paskambinau sūnui. Prieš važiuodamas Povilas dar užsimanė į tualetą. Praėjo kiek laiko, o jis vis negrįžta. Paskui žiūriu – net aiktelėjau – ateina iš tualeto visas šlapias, lyg su drabužiais po dušu būtų stovėjęs. Vėl sulėkė gydytojai, sesutės, sujungė aparatus, tačiau jie ir vėl nerodė jokių sutrikimų. Tada Povilą paguldė į reanimaciją, kitą dieną perkėlė į Neurologijos skyrių“, – pasakojo D.Špokienė.
Keistas elgesys
Netrukus šio skyriaus gydytojas D.Špokienei pasakė, kad jos vyras kartais kalba keistai, lyg nesiorientuotų aplinkoje.
„Tada prisiminiau, kad jis keistokai elgdavosi ir namuose. Kartą atnešiau jam braškių ir juokais pavadinau ligoniu. Jis pasakė: koks aš ligonis, jei vaikštau. Bet, sako, tų braškių nevalgysiu, nes nebuvo lietaus ir jos yra užterštos nuo oro. Ėmė aiškinti, kad vėjas teršalus galėjo atnešti nuo Kėdainių ir Jonavos pusės. Man pasirodė keista, na, bet, galvoju, gal juokauja“, – prisiminė D.Špokienė.
Šiaip jau mažakalbis Povilas ėmė vis mažiau kalbėti, ilgainiui visai nutilo ir atsakinėjo tik į kai kuriuos klausimus. Buvo pervežtas į Kauno klinikas, kur, kaip teigė artimieji, jį nuosekliai tyrė įvairių sričių specialistai.
„Kai vieną kartą jam parodė paprastą mobilųjų telefoną, Povilas negalėjo pasakyti, kas tai yra, ir parodė pirštais, kad jį reikia spaudyti“, – sunkiai sulaikydama ašaras pasakojo D.Špokienė.
Negailestinga žinia
Praėjus maždaug 10 dienų, P.Špoko artimiesiems buvo pranešta, kad ligonis turbūt serga kempinlige ir kad ši liga yra neišgydoma.
„Tai sakydamas gydytojas labai jaudinosi. Buvo užsiminta, kad tokie ligoniai gali išgyventi iki pusės metų ir tik labai retais atvejais – iki 9 mėnesių. Tiesa, dar svarstė, kad gal gali būti ir Alzheimerio liga, bet ja suserga daugiau metų turintys žmonės“, – emocinės įtampos sklidinus pokalbius su specialistais prisiminė D.Špokienė.
Sukrėsti artimieji karštligiškai svarstė, ką būtų galima padaryti. Kreipėsi į Amerikoje gyvenančius giminaičius, bet šie netrukus pranešė, kad Amerikoje nėra vaistų nuo kempinligės.
„Viena jauna gydytoja Kauno klinikose pasakė, kad nėra išeities. Sakau, gal Dievas padės. Ji sako: jei tikite, gal padės“,– apie žmogišką klinikų darbuotojų paramą pasakojo D.Špokienė.
Tuštumos nėra
Po baisios žinios P.Špokas išgyveno kiek daugiau nei mėnesį – mirė liepos 28 dieną.
Nesuvokiamo likimo smūgio sukrėsta D.Špokienė neslėpė, kad iki šiol jaučiasi netekusi atramos gyvenime ir gyvenimo prasmės pojūčio.
„Kartais sūnus lyg priekaištaudavo, kad tėvas yra per daug geras. Mat Povilas mėgdavo sakyti: jei kaimynas tau meta akmenį, mesk jam kepalą duonos“, – sakė D.Špokienė.
Ji pripažino: tokie pasakojimai turi palaikančią galią, nes užpildo tuštumą gražiais ir šviesiais prisiminimais.
