„Vienas žmogus ir šaligatviu eidamas gali pasigauti erkę, o kitas gali landžioti po brūzgynus ir tos erkės nuo jo atšoks kaip kokie kamuoliukai“, – tvirtina L. Budrys. Anot gydytojos epidemiologės Galinos Zagrebnevienės, Lietuvoje erkių pernešamomis ligomis užsikrečiama gana dažnai, todėl žmonėms derėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
Ar erkių ir uodų šią vasarą daugiau, vertinama skirtingai
Gamtosaugininko L. Budrio teigimu, nebūtina eiti į mišką, kad prikibtų erkė. Kai kuriems žmonėms jos gali įsisiurbti ir esant mieste. „Vienas žmogus ir šaligatviu eidamas gali pasigauti erkę, o kitas gali landžioti po brūzgynus ir tos erkės nuo jo atšoks kaip kokie kamuoliukas. [...] Yra įvairių nuomonių, kodėl taip yra, bet labiausiai tikėtina, kad kiekvienas žmogus turi specifinį kvapą, kuris vieniems vabzdžiams netinkamas, o kitiems veikia kaip atraktantas“, – tvirtina L. Budrys.
Jo pastebėjimu, vykdant apklausas vieni žmonės nurodė, kad uodų ir kitų kraujasiurbių vabzdžių šiemet daugiau, kiti – kad mažiau. Pasak gamtosaugininko, žmonių vertinimas priklauso nuo to, kaip juos pačius tie vabzdžiai puola.
„Iš tikrųjų birželio mėnuo buvo šaltas ir sausas. Pagal gamtinius dėsnius, pavyzdžiui, uodų daug būti negali. Kalbant su ekspertais, kurie užsiima moksliniais tyrimais šioje srityje, jie konstatavo, kad sąlygos uodams bent jau vasaros pradžioje buvo nepalankios. Jų buvo mažiau“, – teigia L. Budrys.
Jis priduria, kad vis dėlto pastaruoju metu uodų aktyvumas turėtų būti padidėjęs, nes vyrauja drėgmę ir dideli karščiai, kurie būdingi ir naktims. Be to, anot gamtosaugininko, dėl šių aplinkybių turėtų būti suaktyvėjęs uodų vystymasis.
L. Budrys akcentuoja, kad ne visos erkės nešioja ligas, nes tai priklauso nuo jų rūšių, tačiau, įsisiurbus erkei, sunerimti vis dėlto reikėtų. „Jei erkė įsisiurbė, tai yra potencialus nešiotojas. Ją reikia greitai pašalinti. Jei ji jau yra, jūs bijote erkių ir ji buvo įsisiurbusi ilgesnį laiką, tą erkę geriausia atiduoti laboratoriniams tyrimams. Laboratorijoje nustatytų, ar ta erkė buvo su užkratu, ar ne“, – sako L. Budrys.
Pirmieji Laimo ligos požymiai gali ir nepasirodyti
Pasak gydytojos epidemiologės G. Zagrebnevienės, statistiniai duomenys rodo, kad užsikrėtusiųjų erkių platinamomis ligomis, lyginant su praėjusiais metais, nepadaugėjo. „Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ypatingo padidėjimo nėra. Tai praktiškai tie patys skaičiai – šiek tiek daugiau nei 400 laimo ligos, apie 70 atvejų erkinio encefalito atvejų. [...] Per metus užregistruojama apie 2 tūkst. laimo ligos atvejų. Dabar dar tik sezono pradžia. Dar liko visa vasara, visas rudu“, – atkreipia dėmesį G. Zagrebnevienė.
Ji priduria, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja gyventojams pasiskiepyti nuo erkinio encefalito tada, kai susirgimo atvejų rodiklis šalyje siekia penkis atvejus 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis 2–3 kartus didesnis – 12 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
„Skiepijimui reikalingos dvi dozės, kurios suvartojamos per mėnesį. Mes, medikai, rekomenduojame pasiskiepyti ankstyvą pavasarį, kad rinkdami pirmuosius grybus arba išeidami į gamtą jau turėtume imunitetą. Trečioji, užtvirtinamoji, dozė galėtų būti atliekama ir vėliau, po devynių mėnesių ar metų“, – sako G. Zagrebnevienė.
Laimo ligos, nuo kurios neskiepijama, pirmasis požymis – skaisčiai raudonas žiedas – migruojanti eritema – aplink erkės įsisiurbimo vietą. Tačiau gydytoja akcentuoja, kad šis požymis pasireiškia ne visada.
„Ne visada ta migruojanti eritema yra. Jei įsisegė erkė, kuri buvo užkrėsta borelijomis [laimo ligos sukėlėjas – LRT.lt], migruojanti eritema gali pasirodyti po savaitės, mėnesio, dviejų arba visai nepasirodyti“, – perspėja G. Zagrebnevienė.
Jei migruojanti eritema vis dėlto neatsirado arba jos nepastebėjote, gydytoja pataria atkreipti dėmesį į kitus sveikatos sutrikimus: sąnarių skausmus, nuovargį, miego sutrikimus. Paprastai pirmiausia paveikiamas sąnarys, esantis arčiausiai įsisiurbimo vietos. Šie požymiai būdingi antrai ligos stadijai, todėl taikomas rimtesnis gydymas, sako G. Zagrebnevienė.
