Pirmos kojos vyras neteko 2014 m. dėl trombo. Iki amputacijos koja buvo triskart operuota, tačiau tai neišgelbėjo. Bėdos su antra koja užklupo pernai. Medikai ir ją tris kartus operavo, bandė pašalinti trombus, bet galiausiai prieš Naujuosius ją teko nupjauti.
„Viskas prasidėjo staiga. Dirbau, vaikščiojau, neskaudėjo, bet jaučiau nuovargį kojose. Maniau, kad tai dėl stovimo darbo ir nekreipiau dėmesio. Gal reikėjo anksčiau sunerimti“, – šiandien svarsto E. Versockij, kuris ligoninėje buvo gulėjęs tik prieš kariuomenę. Vyras sako nuo 2002 m. buvęs donoru ir tiriamas kraujas nerodęs jokių ligų.
Pirmiausia į ligoninę jis papuolė dėl skrandžio opos. Per porą dienų gydytojai opą užgydė, bet pėsčias nusileidęs iš aštunto aukšto į pirmą, vyras pajuto kojos skausmą. Šiaip ne taip grįžęs į palatą Eugenijus matė, kad koja šalta. Iškviestas angiochirurgas konstatavo, kad kraujagysles užkimšę trombai. Laukė operacija.
„Skausmas buvo nežmoniškas. Skausmų prisikentėjau, iš viso teko atlaikyti 8 ar 9 operacijas. Antrą koją stengėsi išgelbėti, leisdavo morfiną, bet jis padėdavo tik tam kartui. Paskutinę naktį prieš operaciją ir gulėti nebegalėjau, sėdėjau nuleidęs koją – taip buvo truputį lengviau. Vos iškentėjau“, – prisimena E. Versockij. Jis mena patirtą siaubą, kada koja darėsi balta, mėlyna, pirštai nuėjo dėmėmis.
Netekęs pirmos kojos, E. Versockij gavo protezą ir vaikščiojo su juo. Dėl per ilgos bigės jį pritaikyti buvo labai sunku, nuo netinkamo vaikščiojimo iškrypo nugara.
Nors kojos amputuotos, vyrą vargina fantominiai skausmai: skauda ir niežti amputuotų kojų vietas. Medikai yra perspėję: trombų gali atsirasti ir rankose. Šiuo metu vyras sveiksta po hemorojaus operacijos.
Neįgaliam nuomoti nenori
Kol kojos buvo sveikos, E. Versockij nuomojo kambarį bendrabutyje. Po pirmos kojos amputacijos jis keturis mėnesius praleido slaugos ligoninėje. Čia gulėdamas jis ėmė ieškoti kambario – atrodydavo, kad jau rado, bet kai tik nuomotojai sužinodavo apie neįgalumą, iškart persigalvodavo. „Mėnesį skambindavau dieną dienon, kol Taikos gatvėje priėmė su anūku gyvenusi senutė“, – prisimena pašnekovas.
Su protezu vyras galėjo gyventi ir senos statybos name. Tačiau netekus antros kojos, būsto paieškos tapo dar sunkesnės. Kad galėtų judėti vežimėliu, jam teko būstą nuomotis naujos statybos name.
Šiuo metu už vieno kambario buto Laisvės prospekte nuomą vyras moka 260 Eur. Vieną žiemos mėnesį už nuomą, komunalinius mokesčius ir šildymą teko atseikėti 380 Eur.
Vyras gauna 221 Eur neįgalumo pašalpą. Kadangi tokios sumos neužtektų net nuomai, bendrovėje „Rizikos valdymo sprendimai” jis dirba vaizdo stebėjimo operatoriumi. E. Versockij čia uždirba 340-360 Eur, o parą atidirbęs, tris turi laisvas.
E. Versockij išsimokėtinai susidėjo dantis, už juos kas mėnesį turi mokėti 67 Eur.
„Jei ne „Bėdų turgaus“ pagalba, visai nesudurčiau galo su galu“, – pripažįsta vyras, vasarį pagalbos kreipęsis į garsią LRT televizijos laidą. „Bėdų turgus“ jam skyrė 2000 Eur.
Prašo padėti įsigyti nuosavą būstą
Tačiau E. Versockij kamuoja dar viena bėda. Vyras paskaičiavo, kad paėmęs būsto paskolą už būstą mokėtų mažiau nei dabar moka už nuomą. Pagal dabartines pajamas bankas duotų ne daugiau 20 tūkst. Eur paskolą 20-čiai metų. Paskolai reikalingas 15 proc. pradinis įnašas. Tokių pinigų E. Versockij neturi, o ir tinkamo būsto už 20 tūkst. Eur nenusipirksi.
„Ieškau būsto naujame name, kur yra pandusas, galima įvažiuoti su vežimėliu. Reikia būsto su baldais, tokie kainuoja apie 50 tūkst. Eur. Noriu kreiptis į žmones paramos, gal kas gali pervesti pinigų, kažką reikia daryti“, – padėti prašo pašnekovas. Antraip, sako jis, ateityje laukia nakvynės namai.
Prie Vilniaus miesto savivaldybės prisiregistravęs E. Versockij stovi eilėje socialiniam būstui gauti. Vyras pamena, kad praėjusiais metais prieš jį eilėje buvo daugiau nei tūkstantis žmonių. Jis baiminasi netekti vietos sąraše, mat Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos nebeleis deklaruoti gyvenamosios vietos prie savivaldybės. Jam taip pat kyla grėsmė, kad dėl gaunamo atlyginimo ir pašalpos pajamos gali tapti per didelės ir iš sąrašo jis visai bus išbrauktas.
„Mieliau tuos pinigus mokėčiau žinodamas, kad moku už savo būstą“, – sako apie nuosavą būstą svajojantis pašnekovas.
Iš Šalčininkų rajono kilęs vairuotojo specialybę turintis vyras dirbo vairuotoju, pas ūkininkus, statybose, iki kojų amputacijos – apsaugoje. Jo santuoka tetruko trejus metus, išsituokęs iš Maišiagalos persikėlė į Vilnių.
„Bėdų turgus“ E. Versockij ne tik parėmė pinigais, bet ir nukreipė į Neįgaliųjų dienos centrą Gėlių gatvėje. Čia neįgaliuosius aplanko kunigas, veikia sporto salė, muzikos kambarys.
Kartais E. Versockij aplanko Eišiškėse gyvenanti sesuo, kas savaitę Raudonojo kryžiaus darbuotoja ateina išmaudyti. Vyras turi sūnų, su kuriuo bendrauja mažai – pripažįsta, kad po „draugiškų skyrybų“ nemokėjo alimentų.
„Aš vienas pripratęs gyventi, didžiąją gyvenimo dalį gyvenau vienas“, – į klausimą, ar nesijaučia vienišas, atsako E. Versockij. Vyras pats išsiplauna grindis, apsitarnauja. Nepasiduoti jam padeda darbas, į kurį tenka važiuoti taksi.
Vicemeras tiesia pagalbos ranką
Vilniaus vicemerui Gintautui Paluckui E. Versockij situacija gerai žinoma. Jis žiemą priėmė vyro seserį, kuri teiravosi, kokią pagalbą savivaldybė gali suteikti.
„Sutarėme, kad siūlysiu tarybai jam be eilės skirti socialinį būstą. Jis turėjo pateikti reikiamus dokumentus, bus parengtas tarybos sprendimo projektas ir mėginsime jam padėti. Jei taryba širdį turi, pritars, galėsime jam padėti būstu“, – DELFI sakė G. Paluckas.
Pasak G. Palucko, anksčiau eilėje socialiniam būstui gauti stovėjo 7000 asmenų. Atlikus pilną reviziją, pasidomėjus žmonių pajamomis, paaiškėjo, kad kai kuriems pagalbos nebereikia, kiti gyvena gana gerai.
Šiuo metu eilėje socialiniam būstui gauti sostinėje laukia apie 2500 asmenų.
Norintys padėti E. Versockij, kviečiami rašyti el. paštu sveikata@delfi.lt (ir bus suteiktos bankinės detalės).
