„Rekomendavo įsigyti įvairių tepaliukų, mažinančių patinimą, ir tiek. Tepiau bent trimis skirtingais. Skausmas tai atslūgdavo, tai vėl grįždavo. Neapsikentusi to, po poros savaičių vėl grįžau į polikliniką. Jau švelniai mėlynuojančią koją vėl peršvietė, čiupinėjo, tačiau gydytoja, gavusi rezultatus, vėl nieko grėsmingo neįžvelgė. Mačiau, kad ir ji pasimetusi, tačiau tiesiog buvo pasakyta tęsti ankstesnį gydymą“, - pasakoja 52 metų moteris.

Kojos būklė negerėjo, Liucija ir darbe vaikščiojo šlubčiodama. Lygiai po mėnesio ji vėl pasirodė pas gydytojus, ketindama neišeiti, kol nebus rasta skausmo priežastis. 

„Tada ir nustatė, kad man lūžęs čiurnos kaulas. Džiaugiausi, kad pagaliau imsis tinkamo gydymo, tačiau kiek nustebino, kad visą mėnesį turėjau kankintis, kol jį pastebėjo. Negi išties lūžiai gali taip „pasislėpti“, - klausė DELFI skaitytoja.

Traumatologas: lūžio skausmas gali užsimaskuoti

Kauno klinikų ​Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas prof. Alfredas Smailys informavo, kad panašūs atvejai ne tokie jau reti ir dėl to nereikėtų pulti kaltinti gydytojų. 

„Nepastebėti lūžio tai tikrai nėra reta situacija. Kartais kaulo lūžis gali būti diagnozuojamas tik specialiais tyrimo metodais - kompiuterine tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimų pagalba. 
Specialių skausmo požymių, kurie gali būti būdingi tik lūžus kaului nėra. Taip, kai yra trauma, pacientas skundžiasi skausmu, visada reikia įtarti lūžį. Tačiau detaliai ištirti pacientą galime tik po kelių dienų, kai skausmas, audinių tinimas ir kraujosrūva būna atslūgę. Be to, skausmo slenkstis kiekvienam žmogui yra individualus. Kas vienam sukelia nepakeliamą skausmą, kitam - tik juokai“, - sakė specialistas.

A. Smailio teigimu, beveik kiekvieną lūžį lydi skausmas, tačiau jei tai kritimas, slydimas ar, pavyzdžiui, daikto užkritimas, lūžio skausmas būna „užmaskuotas“ gretutinių audinių sužalojimo sukelto skausmo.

Vasarą traumatologams darbo netrūksta

„Vasarą vyrauja visų lokalizacijų kaulų lūžiai. Jei žiemą kenčia riešai ir kulkšnys, mat paslydus atsiremiame ranka ar kryptelime pėdą, tai vasarą lūžta visi kaulai. Pėdų sužalojimai su žoliapjovėmis, masyvios dubens kaulų traumos, atviri kojų ar rankų kaulų lūžiai yra išdava greičio, alkoholio ir linksmų savaitgalių prie jūros ar ežero. Keturračiai, dviračiai susirenka neatsargias aukas. Suprantama, vasarą mūsų judrumas žymiai didesnis“, - pripažįsta Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas.

Labiausiai saugoti derėtų riešus, čiurnas ir pėdos kaulus.

„Jiems lūžti nereikia didelės energijos, užtenka kūno aukščio - kritimai, kryptelėjimai, paslydimai ant šlapios žolės. Visi kiti ilgieji kaulai lūžta tik dėl didelės energijos traumos. Autoįvykai, statybos darbai sodybose, alkoholis - visi šie veiksniai sąlygoja sunkius lūžius“, - sakė A. Smailys.

Deja, ne visi lūžiai priklauso nuo mūsų atsargumo. Osteoporozė – tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulinė masė dėl kaulų tankio sumažėjimo, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika. 

„Kadangi visuomenė sensta, žmonės gyvena ilgiau, todėl yra tendencija ilgųjų kaulų lūžių skaičiui augti, nes esant osteoporozei reikia ženkliai mažesnės traumos ar jėgos, kad įvyktų lūžis. Tokie lūžiai būtų šlaunikaulio, kaklo lūžis, stipinkaulio ir žastikalio lūžiai“, - vardijo pašnekovas.

Būtent stambieji kaulai ir gyja ilgiausiai. Tai - šlaunikaulis, blauzdikaulis, žastikaulis. Tuo metu delnakauliai bei padikauliai gyja trumpiausiai. Gydytojas primena, kad išvengti lūžių padės ir teisinga mityba, normalus kūno svoris, kasdienis sportinis aktyvumas, sveika gyvensena, atsargus laisvalaikis.

„Negaliu pasakyti, kiek daugiausiai kaulų lūžių yra patyręs vienas pacientas, tačiau lūžę visi ilgieji kaulai - tikrai ne kazuistiniai atvejai  visuose stambiuose Lietuvos ortopedijos traumatologijos centruose“, - pripažino A. Smailys.

Tačiau ir tokiems žmonėms viltis neprarasta. Šiuolaikiniai lūžių gydymo principai - operacinis gydymas – gali padėti ir sunkiausiais atvejais.

„Šiuolaikinės metalo konstrukcijos leidžia atstatyti kaulo anatomiją, sugrąžinti pacientui pakenktos srities ankstyvą funkciją, sugrąžinti buvusį darbingumą. Tačiau tikrai ne visus lūžius reikia operuoti. Ortopedas traumatologas, įvertinęs visus paciento faktorius, nusprendžia gydymo būdą. Tokių faktorių yra labai daug - tai ir cukrinis diabetas, rūkymas, paciento psichinė būklė, gretutiniai susirgimai, paciento poreikiai ir jo organizmo kompensacinės galimybės“, - teigė Kauno klinikų specialistas.

Jei lūžio nepavyko nustatyti laiku, tik ortopedas traumatologas gali pacientui parinkti optimalų gydymo būdą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (49)