Renginyje siekta pristatyti storosios žarnos vėžio programos vykdymo rezultatus ir kartu išsiaiškinti, kodėl dalis įstaigų neturi pakankamai tyrimui reikalingų imunocheminio slapto kraujavimo išmatose testų (iFOBT), liepia juos įsigyti patiems gyventojams, arba programos dalyviams prieš kolonoskopiją duoda netinkamą kiekį žarnyną valančio vaisto. 

VLK atstovės Jurgitos Grigarienės teigimu, tikimasi, kad ši programa gali duoti tokių pat gerų rezultatų, kaip skirtoji gimdos kaklelio vėžiui išaiškinti. Anot specialistės, Lietuvoje yra 950 tūkst. asmenų, galinčių dalyvauti storosios žarnos vėžio programoje. Bent 1 kartą pagal ją tikrinosi 470 tūkst. VLK atstovė pastebi: ne visiems, kurių iFOBT teigiamas ir kurie turėjo gauti siuntimą atlikti kolonoskopiją, ji buvo atlikta. Atsakyti į klausimą, kodėl tik pusei tokių asmenų atliktos kolonoskopijos, anot J. Grigarienės, sudėtinga. Galima daryti prielaidą, kad dalis asmenų tyrimą atlieka ir gydosi privačiai, tad nebefiksuojami kaip dalyvaujantys programoje, kiti galbūt iš viso nenueina į specialisto konsultaciją.

Pasak VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso, faktas, kad tik maždaug pusei asmenų, kurių iFOBT teigiamas, atliktos kolonoskopijos, t. y. išsamesnis vėžio tyrimas, kelia nerimą. Remiantis ES rekomendacija, Lietuvoje programa įgyvendinama efektyviai, kai joje dalyvaujančiųjų procentas didesnis nei 65 proc. ir tai yra siekiamybė.   

Panevėžio TLK Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Regina Venckienė diskusijos dalyviams pristatė informaciją apie programos vykdymą 2014 m. Panevėžio ir Utenos apskrityse. Ji pažymėjo, kad PASPĮ programą įgyvendina nevienodai: kai kurios įstaigos patikrina daug asmenų, kitoms – reikia labai pasitempti. Pavyzdžiui, Utenos apskrityje yra įstaigų, kurios dėl storosios žarnos vėžio nuo praėjusių metų liepos mėnesio nepatikrino nė vieno asmens.   

Siekiant išsiaiškinti, kaip PASPĮ apsirūpinusios programai būtinomis priemonėmis (iFOBT ir žarnyną valančiu vaistiniu preparatu, reikalingu tuo atveju, jei asmens testas yra teigiamas ir būtina atlikti kolonoskopiją), atliktas tyrimas. Jis parodė: dalyje įstaigų buvo daugiau programos dalyvių nei turėta iFOBT, testą skirta atlikti ne savarankiškai, bet laboratorijose, dalis įstaigų įsigijusios per mažai žarnyną valančio vaisto, tad kyla įtarimų, kad pacientams jo duodama ne pagal rekomendacijas (kūno svorį) arba liepiama pirkti patiems. R. Venckienė teigia, jog būta atvejų, kai nuvykus į gydymo įstaigą šeimos gydytoja nieko nežinojo nei apie iFOBT, nei apie vaistus, skiriamus storosios žarnos vėžiui tirti.

Vieni PASPĮ atstovai teisinosi, jog neperka iš karto didelio kiekio iFOBT, kiti sakė, kad, pavyzdžiui, neregiai negali atlikti testo savarankiškai, todėl siunčiami į laboratoriją, treti klausė, ar būtina naudoti vienos rūšies vaistą žarnynui valyti, kai yra kelių; siūlė siaurinti galinčių dalyvauti programoje aprėptį neįtraukiant tų, kurie guli ant patalo ar serga kitos rūšies paskutinės stadijos vėžiu. PASPĮ atstovai tvirtino, jog yra asmenų, po teigiamo testo atsisakančių atlikti kolonoskopiją. 

Kai į diskusiją įsijungė VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės chirurgijos klinikos vedėjas ir vyriausiasis Panevėžio krašto chirurgas Remigijus Samuolis, PASPĮ pasiteisinimai baigėsi. Gydytojas kolonoskopijų specialistas detaliai išdėstė, kaip teisingai ir efektyviai turėtų būti atliekamas storosios žarnos vėžio tyrimas: būtina naudoti tik iFOBT, vartoti specialistų rekomenduojamą vaistą žarnynui valyti, šio vaisto pacientui prieš kolonoskopiją duoti tiek, kiek priklauso pagal svorį ir ne mažiau, taip pat jokiu būdu neatlikinėti iFOBT laboratorijose, nes tai yra programoje numatytos technologijos pažeidimas – laboratorijoje neįmanoma paimti mėginio iš 5 skirtingų vietų ir gauti teisingą rezultatą. 

R. Samuolis negailėjo kritikos kolegoms: teigė žinąs, jog dažnai pacientui nepasiūloma iFOBT nemokamai, jei jis pats nepaprašo; nors reikėtų vadovautis specialistų parengta atmintine, šeimos gydytojai pacientams pateikia neteisingą informaciją, kaip atlikti testą; taip pat nepasivargina apžiūrėti žmogaus, o tik duoda testą. Neretai paaiškėja, kad liga yra akivaizdi ir pacientui reikia ne testo, bet skubaus gydymo. Vyriausiasis chirurgas kartu apgailestavo, kad patys medikai yra bene pažeidžiamiausia pacientų dalis kalbant apie storosios žarnos vėžį: kitiems išsitirti siūlo, o save pamiršta. Štai programa Panevėžio apskrityje atliekama tik antrus metus, o net 3 medikams diagnozuotas išplitęs vėžys. 

Per programos vykdymo laikotarpį, anot R. Samuolio, iš viso atliktos 548 kolonoskopijos, 299 biopsijos. Atlikus tyrimus rasta: 52 proc. atvejų – polipai, 4,2 proc. – vėžys, 11,5 proc. – kitos patologijos, 31,2 proc. – be patologijos.

Gydytojas ir kiti diskusijos dalyviai kviečia 50–74 metų vyrus ir moteris nedelsti ir atsakingai kas dvejus metus pagal programą tikrintis dėl storosios žarnos vėžio. Anot mediko, reikia 5–10 m., kad polipai suvėžėtų ir dar 5 m., kad vėžys pažengtų. Taigi didelė tikimybė, kad reguliariai tikrinantis, jį galima aptikti ankstyvos stadijos.   

Ankstyva storosios žarnos vėžio diagnostika gali padėti išvengti rimtos ligos ar išgyti. Nuo 2009 m. Lietuvoje įgyvendinama šios ligos prevencinė programa Panevėžio apskrityje vykdoma nuo 2013 m. liepos 1 d., Utenos – 2014 m. liepos 1 d.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)