Palyginti su 2013 metų vertinimu, šalis nukrito septyniomis pozicijomis. Smarkiai nukentėjusi dėl finansų krizės Lietuva neteko rekordiškai didelio – 105 – taškų skaičiaus, vertinant bendrą sveikatos apsaugos paslaugų kokybę. Tyrimo autoriai pažymi, kad tai kelia nemažą susirūpinimą sveikatos priežiūros paslaugų būkle ir skelbia Lietuvai aukščiausio lygio įspėjimą.
Indekso viršuje išlieka Nyderlandai, surinkę 898 taškus iš 1 000 galimų, toliau rikiuojasi Šveicarija, Norvegija, Suomija ir Danija. Tyrime dalyvauja 36 šalys ir Škotija.
„Nepaisant to, kad daugelis šalių šiek tiek sumažino sveikatos priežiūrai skiriamas lėšas, bendra paslaugų kokybė gerėja“, - sakė „Health Consumer Powerhouse“ (HCP) pirmininkas ir mokslinių tyrimų vadovas dr. Arne Bjornbergas. Tai galima iliustruoti ir skaičiais - pirmajame 2006 metais skelbtame indekso leidime vos viena šalis surinko daugiau nei 800 taškus iš 1 000 galimų. 2014-aisiais metais tokių šalių yra devynios.
Tačiau Lietuva nė kiek nepriartėjo prie šių lyderių sąrašo. Priešingai, sveikatos sistemos būklė Lietuva įvertinta kaip smarkiai susilpnėjusi. Prasčiau buvo tik 2007 m., kai reitinge Lietuva užėmė 26 vietą – ketvirtą nuo galo.
„Lietuva kartu su kitomis Baltijos kaimynėmis sumokėjo didžiulę kainą, siekdama suvaldyti finansų krizę, tačiau Latvija ir Estija šiuo metu jau demonstruoja nuolat gerėjančius sveikatos apsaugos rezultatus. Deja, atrodo, Lietuva juda priešinga kryptimi. Rodos, nuo 2013 m. fiksuojamas bendras Lietuvos sveikatos apsaugos paslaugų kokybės pablogėjimas: beveik neveikia daugelio ypatingos svarbos paslaugų teikimas, pacientams tenka laukti ilgiau, menkas veiklumas imantis prevencijos bei labai prastas vaistų prieinamumas“, - rašoma tyrimo išvadose Lietuvai.
Neigiamas įvertinimas Lietuvai skirtas ir dėl to, kad šeimos gydytojas nepasiekiamas tą pačią dieną, nėra tiesioginio priėjimo prie gydytojų, vėžio terapija trumpesnė nei 21 d., tenka ilgai laukti priimamajame skyriuje, aukštų depresijos rodiklių ir kt.
R. Šalaševičiūtė: esu šokiruota
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė nesiryžo komentuoti gėdingos Lietuvos pozicijos. Ji teigė esanti šokiruota rezultatais ir pirmiausiai norinti išsiaiškinti, kurios Lietuvos institucijos teikia informaciją šio tyrimo autoriams. Ministrė sakė turinti įtarimų, kad pateikiama neteisinga informacija.
Tiesa, ankstesnių rezultatų kokybe labiau pasitikėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.
„Žinome, kad Europos sveikatos paslaugų indeksas (EHCI) šiuo metu laikomas svarbiausiu viešuoju šalių sveikatos apsaugos sistemų kokybės vertinimu. Neseniai sužinojome, kad Europos Komisija, įvertinusi įvairius rodiklius, nustatė, jog EHCI yra tiksliausias ir patikimiausias vertinimas“, - 2013-aisiais sakė jis.
Rekomendacija: būtina užtriktinti pagrindinių paslaugų teikimą
Mokslinių tyrimų vadovas dr. A. Bjornbergas pažymėjo, kad reitingą žemyn traukia viešųjų paslaugų pasiūla.
„Turime paskelbti aukščiausio lygio įspėjimą dėl Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos. Skirtingai nei pažangą darančios Latvija ir Estija, Lietuva, rodos, vis dar kenčia, prarasdama daugiau nei 100 taškų per vienerius metus! Šiek tiek stebina tai, kad medicininiai duomenys atrodo stabilūs, jie netgi pagerėjo, bet kitais atžvilgiais situacija yra kritinė. Jau anksčiau buvusi menka viešųjų paslaugų pasiūla toliau mažinama, pacientams tenka ilgai laukti gydymo, tai tikriausiai lemia žalingas pasekmes, prevencija atrodo apleista. Šiuo metu svarbu užtikrinti pagrindinių paslaugų, tokių kaip mažo naujagimių mirštamumo ir vaikų vakcinavimo, teikimą“, - rekomendavo dr. A. Bjornberg.
Tyrimas yra tapęs standartiniu Europos sveikatos priežiūros sistemų įvertinimu. Tyrime lyginamos 33 ES valstybių sveikatos apsaugos sistemos pagal 38 rodiklius, susijusius su šešiomis vartotojams svarbiausios Europos sveikatos priežiūros sistemos sritimis: pacientų teisių ir informacijos, e. sveikatos, gydymo laukimo laiko, paslaugų ir vaistų prieinamumo. Kiekviena ši pozicija vertinama balais. Tyrimas susideda iš oficialiosios statistikos, pacientų apklausų ir nepriklausomų tyrimų, kuriuos atlieka Briuselyje įsikūrusios organizacijos „Health Consumer Powerhouse“ specialistai.
