„Žmonės turėtų būti budrūs, nes nuotraukose matome baravykus, kurie kartais auga po lapuočiais, ir kur yra daugiau drėgmės, įvairiuose šabakštynuose, po kuriuos visi vaikščios kaip po parką, o ten kaip tik gali būti labai tinkamos sąlygos erkėms. Grybaujant daug laiko praleidžiama miške, todėl stipriai padidėja rizika žmogui susitikti su erke“, - sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja, medicinos entomologė Milda Žygutienė.
Pasak medicinos entomologės, erkės būna aktyviausios du kartus per metus. Pirmą kartą - gegužę, kai jos po žiemos miego išbadėjusios puola ieškoti aukos.
„Rudeninis pikas nėra toks ryškus, kaip pavasaris, nes per sezoną jos ne vienodu laiku gauna galimybę pasimaitinti, tad jų aktyvumo periodas pasiskirsto. Tačiau yra stebimas jų pagausėjimas rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje. Tai kaip tik sutampa su grybų augimu“, - sakė M. Žygutienė.
Šios vasaros kaitra erkėms nebuvo maloni, tačiau, anot specialistės, naivu tikėtis, kad jos išdvėsė.
„Sausra erkes veikia žudančiai, jos sunkiau perneša karštį nei šaltį, bet vasarą jos randa apsisaugojimo priemonių. Paprastai birželio pabaigoje - liepą dauguma erkių būna ramybės būsenoje, nes jos jau yra pasimaitinusios ir vystosi į kitą stadiją“, - teigė M. Žygutienė.
Pasak specialistės, tuo metu jos nebūna aktyvios, ir slepiasi po miško danga, kur yra drėgmės ir ne taip blogai veikia karštis. Kai medžioja, jos irgi šliejasi prie augalų, kur pakanka drėgmės.
„Tikėtis, kad rugpjūtį, kai prasidėjo lietūs, jos bus išstipusios nuo šilumos, tikrai nereikėtų, nes daugelis jų taps vėl aktyvios“, - sakė M. Žygutienė.
Sumažinti erkių įsisiurbimo riziką padeda tinkama apranga bei erkes atbaidančios cheminės medžiagos - repelentai. Tačiau veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra skiepai.
Medicinos entomologė džiaugiasi, kad besiskiepijančiųjų nuo šios pavojingos ligos nemažėja.
„Praėjusių metų analizė rodo, kad erkinis encefalitas - vienintelė pozicija, kur nemažėja skiepų apimtys“, - teigė M. Žygutienė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys rodo, kad per septynis šių metų mėnesius užregistruota šiek tiek mažiau erkinio encefalito atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį. Pernai minėtą periodą buvo registruoti 146 atvejai, šiemet - 134 atvejai.
Tuo tarpu Laimo ligos atvejų per septynis mėnesius diagnozuota 65 daugiau. Pernai, per sausio-liepos mėnesius, jų buvo diagnozuota 792, šiemet - 857.
„Skirtumas yra labai mažas, todėl dar anksti daryti išvadas, ar šie metai bus prastesni ar geresni“, - sakė M. Žygutienė.
Draudimo nuo erkių paslaugą teikiantis „Lietuvos draudimas“ pastebi, kad šis produktas yra labai aktualus ir patrauklus.
„Lietuvos draudimo“ skaičiavimais, apsidraudusiųjų nuo erkių sukeliamų ligų gali būti vos 15 proc. gyventojų.
Bendrovės duomenimis, Laimo ligos atvejų užfiksuojama maždaug 6 kartus daugiau nei erkinio encefalito, o skiepų nuo pastarosios ligos nėra. Specialistai pastebi, kad dėl Laimo ligos žymiai dažniau į gydytojus kreipiasi miestų gyventojai.
„Lietuvos draudimas“ pernai per metus yra įregistravęs 82 žalas, iš jų 74 - Laimo ligos. Šiųmečiai skaičiai kol kas yra panašūs į pernykštes tendencijas.
„Erkių ligų pikas prasideda labiau rudenį, nes iki žmogus suserga, turi dar praeiti inkubacinis periodas, be abejo, ruduo aktyvesnis ir dėl grybavimo sezonų, todėl šiemet dar tikimės antplūdžio patyrusių šią žalą rugsėjo ir spalio mėnesiais. Per metus mes savo klientams dėl erkių ligų išmokame daugiau nei 100 tūkstančių litų“, - teigė „Lietuvos draudimo“ atstovė ryšiams su visuomene Ingrida Žaltauskaitė.
Draustis nuo erkių sukeliamų ligų - tiek Laimo, tiek erkinio encefalito, „Lietuvos draudime“ galima tiek draudžiantis Asmens draudimu, tiek jį nusipirkti atskirai. Draudimo kaina metams - 18 litų. Išmoka siekia 1000 litų.
