- Pranešimai iš Lenkijos ir šioje šalyje kylanti panika, atrodo, Lietuvos nepasiekia, juo labiau kad dažnai girdime: situacija valdoma ir kontroliuojama. Negi mums gresia realus pavojus?
- Bijau, kad tai, kas kaimyninėje šalyje vyksta, nepersikeltų į Lietuvą. Jei nebūčiau matęs, kaip iš arti atrodo paukščių gripo epidemijos pasekmės, jausčiausi ramesnis ir man pakaktų oficialių pranešimų apie "kontroliuojamą situaciją". Buvau Prancūzijoje prieš ketvertą metų, kai kaimyninėje Belgijoje kilo paukščių gripo grėsmė. Kai ten ūkininkai buvo priversti sukūrenti apie 30 milijonų vištų. Paukščių gripu susirgo 80 žmonių, iš kurių vienas (veterinarijos gydytojas) mirė.
Tuo metu dirbau prancūzų ligoninėje, kurios kiemas ribojosi su valstybės siena, tai įvykiai Belgijoje palietė ir Prancūziją. Panika buvo tokia pati kaip Belgijoje. Nekalbu apie ekonominius nuostolius, nes ir prancūzai buvo priversti naikinti vištų fermas. Masiškai, kad išvengtų pavojaus.
- Jei prireiks tikriausiai ir lietuviai savo vištų nepagailės, kad tik užkratas nepaplistų?
- Jei atvirai, bijau Rytų Europos mentaliteto, kuris dar labai gyvas. Kas pasakys, ar mes ir dabar ko nors neslepiame? Vakarai, pavyzdžiui, kilus pavojui, skuba apie tai kuo greičiau informuoti visuomenę ir parodyti jai realią situaciją. Pas mus stengiamasi situaciją padailinti. Ne vien pas mus. Lenkai irgi, sako, apie pavojų paskelbė šiek tiek vėluodami.
- Bet juk žmonės miršta ir nuo paprasto gripo, gal tas, kurį perneša paukščiai, nebūtinai turės skaudžių pasekmių, jei..?
- Iš tų, kurie pasaulyje užsikrečia paukščių gripu, miršta kas antras. Antra vertus, ne visada teisingai diagnozuojama ši liga, gal tam gripui priskiriami ir lengvesni atvejai. Be to, Europa turi sąlygų susirgusiam žmogui padėti, tuo tarpu Azija ir Afrika tokiais atvejais skaičiuoja žmonių praradimus. Kol kas neužregistruota atvejų, kad užkratas perduodamas žmogaus žmogui, dažniausiai žmonių gripas "sudaro kombinaciją" su paukščių gripu. Bet jei paukščių gripas pereis kiaulėms, tokiu gripu užsikrėtęs žmogus vargiai pasveiks, nes neturės jokių imuninių medžiagų jam įveikti.
- Tai kaip gi saugotis, kad jokios "kombinacijos" gripas nepasigautų? Dėl viso pikto nepirkti vištienos? Ko dar?
- Gerai išvirta višta ir ilgiau nei įprastai pavirti kiaušiniai nepavojingi. Bėda, kad prieš virdami vištą liečiame rankomis ir lengvai galime užsikrėsti, kai rankų nenusiplovę paliečiam savo veidą ar valgome bandelę. O per rūkytą vištieną, suvalgius pusžalės mėsytės gabaliuką prie kaulo, greičiau galima apsikrėsti salmonelėmis. Paukščių gripu - ne.
Jei būtume tikri, kad veterinarai tikrai apsaugo mus nuo pavojaus nusipirkti apkrėstos paukštienos, per daug nesirūpintume. Tačiau paukštiena iš gripo židiniu vadinamų vietų "migruoja", nors tą procesą bandoma stabdyti.
- Paukščių gripu sergama lygiai taip, kaip įprastiniu, vadinamuoju sezoniniu gripu?
- Truputį kitokia yra šio gripo klinika. Paukščių gripas gali pasireikšti akių uždegimu, viduriavimu, kas nebūdinga įprastiniam gripui. Bet jie abu panašūs tuo, kad vienodai pavojingi pirmiausia vaikams ir pensinio amžiaus žmonėms. Jei atvirai, epidemijos atveju gripo "peryklomis" tampa mokyklos. Užtenka susirgti vienam vaikui, tuoj suserga dešimtys ir šimtai, gal dar daugiau. Geriausia, kai sirgdamas žmogus niekur neina iš namų ir gydosi. Tačiau pas mus sergantis kartais vaizduoja didvyrį ir eina į tarnybą, kur užkrečia kitus. Galiu patvirtinti, kad nuo sezoninio gripo pasiskiepijus sumažėja galimybė apsikrėsti paukščių gripu. Bet česnakas ar "šnapsas" nepadeda.
- Minėjote, kol kas mus nuo paukščių gripo pavojaus saugo veterinarijos tarnyba, o medikai ar pasirengę atremti galimą šio gripo įžengimą į Lietuvą?
- Kol kas dar ne. Medikai imsis darbo, kai sirgs ligoniai. Nors būti pasirengusiems reikėtų. Žinau, visa Vakarų Europa tvarkosi kitaip, nei mes. Ten parengti ligoninių perprofiliavimo planai, skaičiuojant, jog kilus epidemijai, ne mažiau kaip trečdalis gyventojų gali susirgti. Europa pasimokė dar 1918-aisiais, kai per ją ėjo "ispaniškasis" gripas, nusinešęs milijonus gyvybių. Kadangi tuo metu vyko karas, tikslių statistinių duomenų nėra, nuo gripo galėjo mirti iki 40 milijonų žmonių.
- Tai buvo taip seniai, kad sunku prisiminti, gal todėl paukščių gripo pavojus neatrodo toks baisus?
- Tada galima prisiminti gripo pandemiją 1968-aisiais. Aš pats tada dirbau gydytoju ir turėdavau iki šimto iškvietimų per dieną. Taip, manau, darbavosi visi medikai. Tarp kitko, Kauno antroji ligoninė, kurioje yra Infekcinių ligų klinika, yra numačiusi perprofiliavimo planą ir imsis visų priemonių apsaugoti ligonius nuo komplikacijų, jei kiltų pandemija. Mes žinome, kaip dirbsime.
Manau, ir Lietuvos Vyriausybė, turi pagalvoti, kaip dirbs. Nes skiepų nuo šio gripo nėra, vaistų atsargų nepakankamai sukaupta. Reikia žinoti, kaip Lietuvos gyventojai bus aprūpinti maistu, kai sirgs vairuotojai, kaip veiks komunalinės sistemos, jei sirgs komunalininkai. Gripas aukų nesirenka pagal profesijas: sirgs ir mokytojai, policininkai, ir gydytojai, ir valdžios žmonės.
- Kažkaip perdėm niūroką vaizdą piešiate, profesoriau?
- Kasmet važiuoju stažuotėn į Prancūziją ir matau, kaip prancūzai ruošiasi, jei reiktų atremti paukščių gripo pavojų. Visos be išimties tarnybos turi planus, ką teks daryti tokiu atveju, net paprasta sanitarė žino, ką ji veiks, jei kils didelė bėda.
Pasaulinė sveikatos organizacija sumodeliavo du scenarijus pagal 1918 metų pandemiją. Paskaičiuota, jog jai kilus, paukščiu gripu užsikrės 1,2 milijardo planetos gyventojų. Vienu atveju (sėkmingu) mirti nuo šios ligos gali 2-7,4 mln. žmonių, kitu (nesėkmingu) - apie 60 milijonų.
Beje, 1918 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose per keletą mėnesių gripu susirgo 28 procentai gyventojų.