Ne, dideli vardai irgi neretai prisidirba. Pavyzdžiui, prieš pora metų rašiau apie kokybišką ir beveidį kvapą L’Homme iš Yves Saint Laurent, išreklamuotą milijoniniais biudžetais ir visiškai apie nieką, nepaisant to, kad jis buvo sukurtas net trijų meistrų.
Šiandien apie kvepalus, kurie net iki saugaus sekso netraukia. Štai didis ir garbingas gamintojas, Acqua di Parma, apie kurio puikius kvepalus rašiau „Delfi“ ne kartą: pavyzdžiui, Colonia Essenza („Užkalnis: baigiamieji metų kvepalai tebūnie nebijantys nei laiko, nei kainos“) arba Colonia Ebano Eau de Cologne Concentree.
Net naują pavadinimą tingėjo sugalvoti: Colonia C.L.U.B., sudėliojo taškus žodyje „Club“, nes buvo puikūs kvepalai Colonia Club, 2015 metais pasiūlyti rinkai. Kai rinkodaros tinginiai pradeda tokiomis nesąmonėmis užsiimti, nieko gero nelauk.
Štai gamintojo pristatymas (vertimas iš italų kalbos): „Gyvasties pilnas lengvabūdiškumo kvapas, kibirkščiuojantys citrusai ir prieskonių natos sustiprina ryškų ryšį tarp shiso (japoniškos mėtos) ir rozmarino ir susilydo su muskuso ir medienos bazės jaukiu apkabinimu. Tai yra odė svarbiems momentams, nes jūs juos patiriate kartu su draugais, bendruomene ir klubu. Jus sveikina Colonia C.L.U.B.“
Sunku net patikėti, kad kažkam nebuvo gėda rašyti tokią nesąmonę – tik paklausykite, draugais ir bendruomene. Kokia bendruomene? Daugiabučio bendrija, o gal svarbūs momentai yra su bendradarbiais biuro dėžutėje? Maždaug taip italai kadrina moteris: pliurpia daug elegantiškų žodžių, kurie maloniai skamba, o viduje – tuštuma. Koks skirtumas? Tikslą dažniausiai pasiekia.
Toks ir kvapas: saldūs (beveik cheminiai) citrusai viršuje, truputį mėtos, kuri turėtų suteikti įdomumo, kaip ir sintetinės uogos iš pigaus šampūno aromatizatoriaus – tačiau tokia formuluotė jau išbandyta šimtus kartų. Pabaigoje – visiškai standartinė kedro ir cheminio muskuso bazė.
Vienas puikus kritikas (ne aš) parašė apie šį kvapą: „Atrodo, pasaulyje daug mulkių, kurie nori sumokėti 250 dolerių, kad kvepėtų, lyg išleido dvidešimt – tai kodėl atsisakius lengvų pinigų?“
Žinoma, kritikas perlenkė: tiek niekas nemoka. Šį liūdną nieką galima nusipirkti už šimtą eurų, bet vis tiek brangoka, kad purkštumėt juo vonios kambarį vietoje dezodoranto, nes kitkam jis tikrai netinka.
