Gavo rožių žmonai

Pirmadienį, kuomet šalies nacionalinė komanda ruošėsi paskutinei draugiškai dvikovai namuose su slovėnais, L. Kleiza laiką leido Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namuose, prie kurių rekonstrukcijos prisidėjo ir 29-erių kauniečio vardo labdaros ir paramos fondas.

„Pastaruoju metu fondo veikla buvo šiek tiek apstojusi, bet dabar ją plėsime, galvojame, ką daryti toliau. Tikrai malonu bent kažkiek prisidėti prie vaikų gyvenimo“, – sakė L. Kleiza.

Iš vaikų globos namų kolektyvo dovanų jis gavo ne tik padėkos raštą, bet ir puokštę baltų rožių, kurias buvo paprašytas perduoti savo išrinktajai Agnetai.

Pora žiedus sumainė praėjusio birželio pabaigoje, o po kelių dienų L. Kleiza paskelbė nežaisiantis rugsėjį Ispanijoje vyksiančiame planetos čempionate. Ilgametis rinktinės puolimo lyderis, jo paties žodžiais, nusprendė pagaliau išsilaižyti senas žaizdas.

„Praėjusiais metais vasara man buvo labai ilga, o krūviai Stambulo „Fenerbahce Ulker“ klube irgi buvo labai dideli. Taip ir susiklostė“, – pasakojo L. Kleiza.

JAV šansais išlaikyti karūną netiki

Su Turkija lietuvis jau atsisveikino – kitą sezoną puolėjui nurodymus dalins nebe „Fenerbahce Ulker“ strategas Željko Obradovičius, o Milano „Emporio Armani“ (Italija) ekipos vairininkas Luca Banchi.

Pinigus į kairę ir į dešinę leidęs Stambulo klubas praėjusiame sezone nenuveikė nieko įspūdingo, todėl vadovams teko ieškoti kaltų.

„Sezonas nepasisekė nei man, nei klubui. Normalu, kad jie ieškojo kitų alternatyvų, manau, tai buvo geriausia išeitis abiems pusėms“, – išsiskyrimą su „Fenerbahce Ulker“ prisiminė L. Kleiza.

Ar atsitiesti pavyks Milane, krepšininkas kol kas nesiryžta spėlioti, bet pabrėžia, kad vasarą atsikvėpęs dabar jaučiasi kur kas „šviežesnis“ nei prieš metus ir vėl ilgisi kamuolio.

„Per vasarą susitvarkiau sveikatos problemas, jaučiuosi tikrai gerai, esu pasiruošęs žaisti, pasiilgęs krepšinio. Komanda – gera, labai gerai žaidė praėjusiame sezone. Jie turi gerų krepšininkų, žaidimo braižas man patinka, tad man tai buvo geriausias pasirinkimas“, – svarstė Italijos čempionų naujokas, į madų sostinę išvyksiantis jau trečiadienį.

Praėjusių metų Europos vicečempionas rugpjūčio pabaigoje mielai nukeliautų ir į Ispaniją iš tribūnų palaikyti tautiečių pasaulio pirmenybėse, tik tokios galimybės neturės.

„Klubas neišleis. Žiūrėsiu per televizorių, sirgsiu už Lietuvą ir tikiu, kad pavyks nueiti kuo toliausiai“, – sakė puolėjas.

– Laisvu laiku sekate Lietuvos rinktinės žaidimą draugiškose rungtynėse? – paklausėme L. Kleizos

– Taip, seku. Kol kas ji žaidžia gerai. Aišku, liko dar daug laiko, visko gali atsitikti, bet komanda eina gera linkme. Tik reikia suprasti viena. Visi jau kabina rinktinei aukso medalius, bet juos laimėti – labai sudėtinga užduotis. Vyrai tikrai stengsis, bet ne visada viskas priklauso nuo tavęs paties. Ir teisėjai dabar daro meškos paslaugą, švilpia už Lietuvą. To jie neturėtų daryti. Bet komanda – pajėgi ir galinga, turi gerą trenerį, nesimato problemų. Aišku, kitas dalykas yra mūsų varžovai. Pasaulio čempionate bus daug gerų komandų – ir pavojingų, ir nežinomų. Kai viskas priklauso nuo vienų rungtynių, gali nutikti bet kas. Šiaip ar taip, matau Lietuvą kaip pretendentę kovoti dėl medalių.

– Ką laikote pasaulio čempionato favoritais?

– Favoritai – aiškūs. Aš sakau, kad čempionatą laimės ispanai. Amerikiečiai turbūt žais finale, bet jie jau neturės visų savo žvaigždžių. Tai – labai geras šansas ispanams nugalėti. O be Ispanijos iš Europos komandų prie favoritų galėčiau priskirti tik Lietuvą. Dar yra nenuspėjama Serbijos rinktinė. Aš serbais nepasitikiu, po to, kai pasitraukė visi senieji vilkai, jie nieko gero neparodė. Bet dabar atėjo naujas treneris, visko gali būti. Kroatija taip pat viena iš komandų, galinčių daug ką nustebinti, po to – Brazilija, Argentina, nors ši rinktinė – jau senstelėjusi.

– Kaip manote, kas dabar turėtų mesti tokius svarbius metimus, kokius atlikdavote jūs?

– Nei aš jų mesdavau, nei ką (juokiasi – DELFI). Tai daugiau mitas. Manau, jie išsiaiškins, yra žaidėjų, galinčių tai padaryti. Dėl to tikrai nebus problemų.

– Jūsų nuomone, Jono Valančiūno žaidimas per metus pasikeitė?

– Jonas gerai užbaigė sezoną, dar labiau sustiprėjo. Jam labiausiai trūko poros judesių, kad nereikėtų visko laužti per jėgą. Dabar jis universalesnis, dirbo visą vasarą. Iš esmės, jis gali būti išvis nesustabdomas.

– Ateityje jus dar išvysime Lietuvos rinktinėje?

– Tai priklauso nuo abiejų pusių: ir mano žaidimo, ir sveikatos, ir pačios rinktinės prioritetų. Aš durų niekada neuždarau ir neuždarysiu. Žaidžiau rinktinėse nuo keturiolikos metų, atidaviau visas vasaras, o dabar atėjo laikas susitvarkyti sveikatą ir visus kitus dalykus, kad vėl turėčiau gerą sezoną. Dėl to ir priėmiau tokį nelengvą sprendimą. Aišku, aš irgi noriu žaisti, noriu būti su komanda, atstovauti savo šaliai. Tai – kažkas ypatingo. Kalbėjausi su Robertu Javtoku – jis sakė lygiai tą patį. Žiūrėsime, kaip viskas susiklostys.

– Šią vasarą norėjote tiesiog leisti organizmui pailsėti ar turėjote konkretesnių reikalų su gydytojais?

– Reikėjo išsilaižyti žaizdas, sustiprinti tai, ką reikia. Praėjusiais metais vasara man buvo labai ilga, krūviai „Fenerbahce Ulker“ klube irgi buvo labai dideli. Taip ir susiklostė.

– Kaip prabėgo medaus mėnuo?

– Dar kartu, vadinasi, prabėgo gerai (juokiasi – DELFI). Bet šia tema geriau gal neišsiplėsiu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (137)