Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Lietuvos rinktinės sirgaliai jau žino priblokšto praeivio išraišką, kurią A. Kavaliauskas nutaiso išvydęs žurnalistų kalbinamą komandos draugą.
„Palaukite, reikia šitus patrolinti“, – parodęs į greta interviu duodančius rinktinės žaidėjus, į kadrą „netyčia“ pasistengia patekti aukštaūgis.
A. Kavaliausko interviu DELFI „Stade Pierre Mauroy“ stadione po lietuvių treniruotės taip pat netradicinis: krepšininkas pats griebia mikrofoną, nepasivaržo ir klausimą žurnalistams užduoti.
Tik pasiųsti pažįstamiems Italijoje linkėjimų jų gimtąja kalba dvejus metus Apeninų pusiasalyje rungtyniavęs žaidėjas nedrįsta: visi itališki žodžiai, kurie išliko galvoje, nėra tinkami eteriui.
Užtat A. Kavaliauskas pasiryžęs padaryti viską, kad trečiadienį ne vienas jų nuskambėtų aikštėje iš Lietuvos rinktinės varžovų lūpų.
Ypač – vidurio puolėjo Andrea Bargnani ir kitų tritaškius švaistančių Italijos komandos žvaigždžių: Marco Belinelli, Alessandro Gentile, Danilo Gallinari, Danielio Hacketto.
„Visi jie įspūdingi, visi jie imasi atsakomybę ant savo pečių. Jeigu jiems krenta, varžovams blogai. Svarbu juos uždengti, išmušti iš vėžių emociškai, nes italai – karštakošiai, susinervinę gali nebepataikyti. Tuomet tereikės atkovoti kamuolius ir nubėgti į greitą puolimą“, – svarstė A. Kavaliauskas.
Vidurio puolėjui italai primena latvius, kurie taip pat kliaunasi tritaškiais. Grupės rungtynėse su Lietuva jie nekrito, ir J. Kazlausko auklėtiniai be vargo išgliaudė varžovų puolimą. Tiesa, prisimindamas šią dvikovą, A. Kavaliauskas pastebi ir tai, kad latvių strategas Ainaras Bagatskis neatrodė itin suinteresuotas gelbėtis bet kokia kaina.
„Latviai trečią kėlinį pradėjo kitokiu penketu nei rungtynių pradžioje: nežaidė nei Kristapas Janičenokas, nei nei Dairis Bertanis. Gal dėl to taip lengvai mums viskas ir pavyko. Aišku, jie tikrai norėjo laimėti, esu apie tai ir su jais pačiais kalbėjęs. Bet toks jau buvo jų trenerio sprendimas“, – kalbėjo A. Kavaliauskas.
Rungtynėse su Latvija jis žaidė nemažai, o jei italų žaidimas išties panašus į šiaurinių lietuvių kaimynų, galbūt ketvirtfinalyje vėl išauš Lilyje laiką ant suolo kol kas leidžiančio A. Kavaliausko diena? Žaidėjas nesiima spėlioti, tačiau patikina, kad bus pasirengęs.
„Spėčiau, kad treneris nusprendžia atsižvelgdamas į priešininkus. Bet prieš rungtynes jis nepasako, kad šiandien nežaisiu. Aštuntfinalyje, kai Jonas Valančiūnas ir Robertas Javtokas pražangų prisirinko, likus žaisti dvi minutes treneris priėjo prie manęs ir klausė, ar aš pasiruošęs. Kur ten nebūsi. Gaila, kad nė vienas taip ir neišsibaudavo“, – šyptelėjo 208 cm ūgio krepšininkas, šeštadienį švęsiantis 31-ą gimtadienį.
O kaip jis jautėsi ant atsarginių suolo sekmadienį per aštuntfinalio trilerį su Gruzija?
„Dieve mano, tu net neįsivaizduoji. Emocijos ant suoliuko būna daug aštresnės nei aikštėje“, – šūktelėjo A. Kavaliauskas.
Ar po dvikovos jam netrukdė išsimiegoti sveikinimo žinutės, turėjusios plaukti į 34 taškus pelniusio Jono Mačiulio viešbučio kambarį?
„Pas jį gal ir plaukė, o pas mane – ne. Man tik mama parašė, kad dabar Mačiulį labai myli, bet mane – vis tiek labiau“, – šypsojosi vidurio puolėjas.
