Tiesa, J.Marazas stipriausiame šalies divizione kol kas praleido tik keturias su puse minutės, tačiau jos pasitikėjimo prasme futbolininkui neabejotinai taps daug svarbesnės nei tie keli prisilietimai prie kamuolio.
„Tos keturios minutės A lygoje man labai svarbios. Aš džiaugiuosi net tuo, kad patenku į aštuonioliktuką, tai galite tik įsivaizduoti, koks nuostabus jausmas būnant septyniolikos debiutuoti stipriausiame šalies divizione“, – pokalbį su oficialia „Trakų“ svetaine pradėjo jaunasis riteris.
– Į aštuonioliktuką treneris pastaruoju metu traukia gan dažnai. Kokios mintys sukasi apšilinėjant?
– Visada mintyse sau sakau: „kaip norėčiau, kad pagaliau išleistų“. Tiesa, per daug vilčių nedėdavau. O su „Kauno Žalgiriu“, kai komandos draugai įmušė trečiąjį įvartį, pagalvojau, kad galbūt atėjo tas vakaras. Po ketvirto įvarčio tas tikėjimo jausmas tapo dar didesnis.
– Ir staiga tai virto tiesa.
– Tiesą sakant, drebėjo visas kūnas (šypsosi). Jaudinausi, nes toks įvykis sukėlė didžiulį džiaugsmą.
– Iki A lygos nemažai prakaito buvo išlieta ir pirmoje lygoje. Kaip nepasimesti toje pirmoje lygoje, kai žengi į ją tiesiai iš vaikų čempionato?
– Pirmiausiai reikėjo suprasti, kad tai nebe vaikų žaidimas. Labai stengiausi, iš tikro išliejau daug prakaito, žinojau, kad bus sunku, tačiau pasirinkimo neturėjau. Visada norėjau žaisti, tad tokios progos praleisti negaliu.
– Šiemet „Trakai B“ yra viena jauniausių komandų pirmoje lygoje. Kur jūsų stiprybė?
– Nežinau, ar galima pavadinti tai komandos stiprybe, bet mes esame labai užsispyrę, užsispyrę ir į aikštę einame tik dėl pergalės.
– Iškart po debiutinių rungtynių A lygoje, minėjai, kad motyvacijos dabar bus dar daugiau. Kuo pasireikš ta motyvacija?
– Tuo, kad noras grįžti į aikštę A lygos tapo dar didesnis. Esu maksimaliai motyvuotas ir maksimaliai dedantis pastangas žaisti ne keturias minutes, o žymiai daugiau. Stengsiuosi, kad tai įvyktų kuo greičiau.