Įsisenėjusi opa
Generalinė prokuratūra turės įvertinti, ar 6,8 mln. eurų nebuvo paskirstyti proteguojant kai kurias organizacijas ir nesilaikant teisės aktų.
Tokių įtarimų kilo sporto sritį kuruojančiai Vidaus reikalų ministerijai (VRM), kurią užvirto skundai dėl keistų KKSRF tarybos sprendimų.
Prieš metus DELFI išsamiai aprašė fonde vešinčius džiunglių įstatymus, leidžiančius su KKSRF tarybos nariais susijusiems veikėjams semti lėšas iš valstybės biudžeto.
Po žurnalistinio tyrimo sekė 36 puslapių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ataskaita, nuo pradžios iki pabaigos išmarginta pastabų apie galimos korupcijos veiksnius.
Augantis spaudimas privertė nustatyti naujas fondo administravimo taisykles.
„Tikiuosi, kad nauja tvarka leis išvengti abejonių dėl fondo tarybos sprendimų, kuriems projektams skirti finansavimą. Tai svarbus žingsnis link bendro, efektyvaus ir skaidraus darbo“, – praėjusį rugsėjį sakė tuometis KKSRF tarybos pirmininkas, Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis.
Vis dėlto sporto funkcionieriai suklupo vos pakėlę koją.
Spjovė į ekspertų nuomonę
DELFI žiniomis, Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) pavasarį sulaukė mažiausiai penkių pareiškėjų skundų.
Tik pernai administravimo taisykles atnaujinusi KKSRF taryba per kelis mėnesius sugebėjo pamiršti jų punktą, draudžiantį finansuoti projektus, kuriuos ekspertai įvertino mažiau nei 55 balais iš šimto.
Praėjusį mėnesį skirstyti paramą užbaigusi taryba 72 tūkst. eurų atriekė aštuonioms paraiškoms, turėjusioms užkliūti už minimalios balų sumos slenksčio.
Ir tai – neminint didelio meistriškumo srities, kadangi šios kategorijos projektų finansavimas, priešingai nei reikalauja KKSRF administravimo taisyklės, buvo paskelbtas nutylint ekspertų balus.
Ne visi pareiškėjai sulaukė tokio tarybos palankumo. „Riestainius“ be jokių paaiškinimų gavo projektai, surinkę net iki 97,5 balo. Kitiems numesti trupiniai, nors prasčiau ekspertų įvertintos paraiškos susilaukė solidesnio finansavimo.
Pavyzdžiui, VRM abejonių sukėlė asociacijai „Sportas visiems“ skirti 16,6 tūkst. eurų, už kuriuos numatoma parengti galimybių studiją „Lietuva – dviračių šalis. Pirma pasaulyje – 2030“.
„Nei kam jos reikia, nei kokių rezultatų ja siekiama, projekto paraiškoje nenurodoma, tačiau finansavimas vis tiek skirtas“, – stebėjosi vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Iš viso asociacijai „Sportas visiems“ atiteko beveik 160 tūkst. eurų. Jos prezidentas Algis Vasiliauskas yra vienas iš penkių KKSRF tarybos narių, o iki praėjusio sausio ėjo ir jos pirmininko pareigas.
A. Vasiliauskui pastarųjų atsisakius, nauju pirmininku buvo išrinktas tarybos naujokas, KKSD kultūros ir sporto strategijos skyriaus patarėjas Aivaras Salamakinas.
Tarybai dar priklauso Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas ir Lietuvos dviračių sporto federacijos vadovas Romualdas Bakutis, taip pat LTOK deleguotas Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas Laimonas Pivoras ir Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas.
Į fondą pinigai surenkami iš akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir tabaką, taip pat iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Siūlys keisti įstatymą
E. Misiūno manymu, KKSRF tarybos sprendimai kelia abejonių dėl skaidrumo ir pagrįstumo.
„Gauta daug organizacijų skundų dėl neaiškaus fondo lėšų skirstymo. Pavyzdžiui, projektai, gavę mažiau konkursinių balų, buvo finansuojami, o surinkę daugiau balų – liko nuošalyje. Taip pat matyti, kad pinigai skirti ir toms organizacijoms, kurių vadovai patys yra fondo tarybos nariai“, – teigė ministras.
Su tarybos pirmininku A. Salamakinu DELFI penktadienį susisiekti nepavyko.
VRM jau pateikė Vyriausybei KKSRF įstatymo pataisas, kurios atsakomybę dėl lėšų skirstymo patikėtų KKSD. Dabartinę tarybą pakeistų patariamąjį balsą turinti 9 narių komisija, kurią sudarytų Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos bei visuomenių sporto organizacijų atstovai.
Komisijos nariai būtų skiriami vienai trejų metų kadencijai ir privalėtų atitikti valstybės tarnautojams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
„Apie miglotą sportui skirtų lėšų skirstymą puse lūpų kalbama jau seniai. Priimtas įstatymas prisidėtų prie sistemos skaidrinimo iš esmės“, – įsitikinęs E. Misiūnas.
Priėmus naują įstatymo redakciją, fondo lėšomis ateityje būtų finansuojami tik gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo ir inventoriaus įsigijimo projektai.
Iki šiol du trečdaliai KKSRF resursų buvo skiriama profesionaliam sportui. Kaip kompensuoti šią dalį, dar nėra numatyta.
