Pamokų mažai, bet daugiau nebus
Ketverius metus braukyta ir perrašinėta nauja Kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcija pagaliau pasiekė Seimą.
Pasiekė pakeliui nusipurčiusi vieną iš trijų kūno kultūros pamokų bendrojo lavinimo mokyklose.
Įstatymo projekte, kuris parlamentui bus pateiktas ketvirtadienį, numatomos jau tik dvi privalomos pamokos per savaitę.
Tokia perspektyva baugina ekspertus.
„Aišku, kad vertinu blogai, dviejų pamokų nepakanka. Mokinių sveikata prastėja – šitiek mokslinių tyrimų šia tema esame pateikę. Liūdna“, – kalbėdama su DELFI, apgailestavo Lietuvos sporto universitete (LSU) fizinio ugdymo naujoves dėstanti socialinių mokslų daktarė Laima Trinkūnienė.
Vis dėlto realių pokyčių priėmus naują įstatymą absoliuti dauguma šalies mokinių pajusti neturėtų: tikrovė ir taip ilgus metus prasilenkė su teisės aktais.
Ministerijai šviečia vienodai
Beveik prieš dešimtmetį priimtame dabartiniame Kūno kultūros ir sporto įstatyme numatyta, kad kūno kultūros užsiėmimai ugdymo įstaigose privalo vykti ne mažiau kaip 3 valandas per savaitę.
Nors 3 valandos turėtų reikšti 4 pamokas, mokyklose kūno kultūrai nėra skiriama nė trijų akademinių valandų.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) iki šiol net nepasivargino suskaičiuoti, kiek bendrojo lavinimo mokyklų įgyvendina įstatymo nuostatas.
„Mums nerūpi, kiek kūno kultūros pamokų organizuoja mokykla – tai yra jos pačios reikalas. Mums svarbu, kad mokiniai būtų sveiki. O nuo pamokų skaičiaus sveikata nepriklauso – geriau tegu daugiau laiko lauke vaikai pabūna“, – DELFI pareiškė ŠMM pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Loreta Žadeikaitė.
Tuo metu L. Trinkūnienė, kuri yra ir Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos prezidentė, teigia, kad beveik visose mokyklose rengiamos dvi kūno kultūros pamokos per savaitę – išimčių tėra vienetai.
„Visada taip buvo: įstatyme – viena, mokyklose – kita“, – konstatavo LSU dėstytoja.
Siūlo „dubliuoti“ pamokas
Naują įstatymo redakciją rengusios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai neslepia, jog privalomų fizinio ugdymo pamokų skaičius sumažintas atsižvelgus į realijas šalies mokyklose.
Be to, privalomas sportas bus visiškai eliminuotas iš aukštojo mokslo. Dabartiniame įstatyme įtvirtintos ne mažiau kaip dvi kūno kultūros pratybų valandos per savaitę pirmo ir antro kurso studentams, bet universitetai šio reikalavimo nepaisė.
„Tai, ką numato įstatymas, realiai nebuvo daroma, mokyklos neturėjo tam galimybių. Todėl svarstant naują jo redakciją ŠMM pasiūlė sumažinti privalomų kūno kultūros valandų skaičių. Vyriausybė tam pritarė“, – DELFI sakė vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas.
Jo nuomone, jaunimo fizinį aktyvumą reikėtų labiau skatinti per popamokinę veiklą.
Bet Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius pastebi, kad neformalaus švietimo sistemoje lygiai taip pat apstu palaidų galų.
KKSD vadovas viliasi, kad privalomų pamokų skaičiaus klausimas dar bus prikeltas įstatymo projektą svarstant Seime.
„Kažkada labai norėjome trečios pamokos, bet iš esmės tai jau – praeitas etapas. Pavyzdžiui, praėjusį rudenį ES Taryboje vengrai pristatė modelį, pagal kurį kūno kultūros pamokas rengia kiekvieną dieną – penkis kartus per savaitę.
Savo ruožtu, skandinavai turi šešias pamokas, kurios būna sudubliuotos – po dvi paeiliui. Manau, mums reikėtų daryti tą patį – tai būtų efektyvu. Dabartinės kūno kultūros pamokos nėra visavertiškos, nes jos tiesiog per trumpos. Vaikai ir prieš pamoką, ir po jos turi persirengti, kai kurie nori nusiprausti. Sportui lieka mažai laiko. O jei tai mokymo plaukti pamoka, per vieną akademinę valandą išvis galima suspėti tik įleisti vaikus į baseiną ir iš jo išvesti – plaukioti nebėra kada. Manau, Lietuvai tiktų toks modelis, kai dukart į savaitę vyksta po dvi kūno kultūros pamokas“, – samprotavo E. Urbanavičius.
Mėto kaip karštą bulvę
Peržiūrėti Kūno kultūros ir sporto įstatymą ėmėsi praėjusios kadencijos Vyriausybė, diriguojama socialdemokratų.
Dabar valdančiojoje koalicijoje pirmuoju smuiku griežiantys valstiečiai ir žalieji atgaivino nebe naują idėją pakeisti sporto dislokaciją valstybės instituciniame žemėlapyje.
Premjeras Saulius Skvernelis neseniai garsiai svarstė, jog KKSD galėtų būti integruotas į ŠMM struktūrą.
Nors pagal naują įstatymo redakciją KKSD ir toliau išliktų pavaldus VRM, pastarosios vadovybė tikina, kad projektas netrukus gali būti pakoreguotas.
„Visiškai tikėtina, kad priimant įstatymą atsiras atitinkami pakeitimai. Sprendimai galbūt būtų priimami geriau, jei visi sporto ir ugdymo klausimai būtų vienos ministerijos žinioje. Parodant šios srities prioritetą, galbūt netgi atsiras Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – yra ir tokių minčių“, – dėstė D. Urbonas.
Bet jei ŠMM per dešimtmetį nesugebėjo įvesti trečios kūno kultūros pamokos, ar toks „prioritetas“ neišlįs per gerklę šalies sportui?
