„Aš matyčiau, kad mes labai aiškiai pasakytume ir sutelktume vienos institucijos atsakomybei, kas atsakingas už aukščiausio meistriškumo sportininkų parengimą ir rezultatus, turiu omenyje dalyvavimą olimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose. Kitas dalykas, tie, kas turėtų užsiiminėti tuo masiniu sveikatinimu, kūno kultūra ir sportu“, - antradienį transliuotoje LRT laidoje „Dėmesio centre“ sakė premjeras.
Pasak jo, šiuo metu veikiantį Kūno kultūros ir sporto departamentą būtų galima integruoti į vieną iš ministerijų, pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministeriją „su labai aiškiu funkcijų suskirstymu, ką turi daryti“.
„Tie infrastruktūriniai, valstybės investicijų pinigai taip pat turi būti sudėlioti ir paskirstyti pagal aiškius kriterijus. Dabar turime aibę naujų investicinių projektų. Tada gaunasi, kad duodame po 10–20 tūkst. eurų ir projektas tęsiasi 10–15 metų“, - kalbėjo S. Skvernelis.
Jis teigė, jog šiuo metu nėra aišku, kam atstovauja daugelis veikiančių visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų, susijusių su sportu.
„Kol tokiame drumzliname vandenyje tie pinigai skirstomi, tol mes matome, kad pinigų yra pakankamai daug, bet jie paskirstomi taip, kad visi yra nepatenkinti.“
Pasak premjero, šiandien įvairios sporto interesų grupės kaip pagrindinį tikslą išsikelia pinigų įsisavinimą ir paskirstymą.
„Nenoriu nieko įžeisti. Rūta Meilutytė tapo olimpine čempione, tai visi puolėme statyti baseinus, nes jų būklė apgailėtina. Tačiau nepastatėme nieko“, - sakė ministras pirmininkas.
„Susikoncentruokime, ką dabar turime pabaigti. Pavyzdžių yra apsčiai. Galiausiai tie amžiaus projektai, kuriuose proveržio mes taip ir nematome. Tos pačios Nacionalinio stadiono statybos, vis dar nėra sprendimo dėl Lazdynų baseino. Tačiau matome ir kitus pavyzdžius. Realiai Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono projektas greičiausiai bus pradėtas ir baigtas. Tai Kaune turėsime, bent jau futbolui ir lengvajai atletikai pritaikytą infrastruktūrą“, - kalbėjo jis.