Lietuvos futbolo federacijos strategijoje jau 2010 m. įvardintas tikslas iki 2020-ųjų padaryti futbolą populiariausia sporto šaka Lietuvoje ir pirmaeiliu lietuvio laisvalaikio užsiėmimu. Dabartinė LFF vadovybė šį strateginį tikslą patvirtino. Ir federacijos prezidentas Edvinas Eimontas kalbėjo, kad LFF užsibrėžė užduotį per trejus metus dabar registruotą 27 tūkstančių futbolininkų skaičių padvigubinti. Tačiau vienas tos pačios LFF projektas gali šiuos planus apsunkinti, o mėgėjų futbolo sistemą bent jau Vilniuje kone sugriauti.
Spendimas už leidimą žaisti apmokestinti kiekvieną futbolininką 22 eurų metiniu mokesčiu gali gerokai pakenkti III lygos ir ypač keturių Sekmadienio futbolo lygos divizionų turnyrams, sumažinti juose dalyvaujančių komandų skaičių.
Neginčijamai populiariausia Lietuvoje futbolo mėgėjų lyga, kartu su jos kuruojama taip pat iš mėgėjiškų komandų sudarytu Lietuvos III lygos Vilniaus zonos turnyru vienijanti 60 didžiojo futbolo ekipų ir apie 2000 futbolininkų (jeigu neskaičiuoti senjorų, įmonių lygų, salės futbolininkų ir kitų) gali prarasti didelę dalį populiarumo.
Komandų licencijavimas veikiausia paskatintų žaidėjus ir net komandas veikiau pasirinkti su LFF struktūromis nesusijusias, dėl to į bendrą registraciją netraukiamas ir licencijų nereikalaujančias mažojo futbolo lygas. Taip mano sportas.info kalbinti mėgėjų komandų vadovai ir SFL prezidentas.
Tikslas – suregistruoti ir apdrausti
„Pagrindiniai žaidėjų licencijavimo tikslai – saugesnės aplinkos kūrimas bei vieninga aktyvių žaidėjų registracija”, – tvirtina LFF Varžybų ir renginių skyriaus vadybininkas Tadas Dunauskas.
Licencijavimas mėgėjų futbolui – naujovė, kuri bus pradėta taikyti nuo šiemet. Pernai LFF apsiribojo A, I ir II lygomis bei vaikų ir jaunių pirmenybių futbolininkais. Jie už licenciją mokėjo po 50 centų. Žaidėjų licencijas buvo ir yra privaloma turėti su savimi prieš kiekvienas rungtynes. Pačių licencijų turėjimu dažniausiai rūpinosi komandos atstovas ar treneris“, – teigė T. Dunauskas.
Šiemet žengta kur kas toliau. Licencijos bus privalomos visiems LFF struktūroje registruotiems žaidėjams. Tuo pačiu ir sveikatos draudimas.
„Registruojant žaidėjus vienoje sistemoje norime išvengti besidubliuojančių žaidėjų, kurie žaidžia futbolą keliuose skirtinguose klubuose ar komandose. Ypač tai liečia žemesnes, t.y. mėgėjų lygas. Vieningos registracijos būdu galėsime nustatyti tikslų žaidžiančiųjų futbolą skaičių – tai vienas iš mūsų strateginių tikslų. Pastebime galimų atvejų, kad nepilnamečiai žaidėjai registruojami į sistemą tik dėl skaičiaus. Biudžetinėms sporto mokykloms yra svarbūs žaidžiančiųjų skaičiai, jie yra tarifikuojami savivaldybių nustatyta tvarka. Tačiau panašu, jog registracijoje, kaip ir tarifikacijoje, yra žaidėjų, kurie fiziškai nebelanko futbolo būrelio, o sporto mokyklos giriasi žaidžiančiųjų skaičiumi. Norime įsitikinti, ar tikrai taip yra, ir nustatyti tikslų skaičių.
Taip pat registruodami futbolininkus norime, kad jie žaistų saugioje aplinkoje, todėl licencijos turėtojas bus apdraustas. Draudimas suteikia fiksuotą išmoką traumos metu. Be to, tam tikrų kategorijų licencijų turėtojai turės galimybę privačiai pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimą, kurį iki 100 eurų sumos kompensuos draudimo kompanija. Tai tikrai didelis privalumas. Kitaip valstybinėse gydymo įstaigose įprasta tvarka galbūt tektų laukti net kelis mėnesius eilėje.
Neslėpsiu - futbolo aplinkoje išgirdus naujovę apie draudimą buvo girdima įvairių abejonių. Susidaro įspūdis, kad kartais nei klubas, nei pats žaidėjas nesirūpina savo sveikata tol, kol neįvyksta nelaimė. Visgi mes norime apsaugoti žaidžiančius. Tiek jaunuosius žaidėjus – ypač tuos kurie dar tik lankys futbolą - tiek mėgėjus, tiek profesionalius žaidėjus“, – aiškino LFF idėją T. Dunauskas.
Anot jo, licencija, kaip ir anksčiau, bus išduodama per klubus, kitus futbolo vienetus, kurie dalyvauja varžybose, atlikus reikalingus administracinius procesus, įskaitant ir apmokėjimą.
Tik sudėjus licenciją ir sveikatos draudimą, mokestis susidaro kur kas didesnis negu pusė euro žmogui.
„Licencijų mokesčiai skaidomi į 3 kategorijas: žaidėjai iki 14 metų - 10 eurų, žaidėjai nuo 14 - 22 eurai, profesionalūs žaidėjai - 40 eurų. Profesionaliems žaidėjams papildomai taikomas ir sutarties registracijos mokestis: nepilnamečiams - 10 eurų, pilnamečiams - 25 eurai.
Visos licencijos išduodamos vieneriems metams, tačiau nepraėjus metams ir žaidėjui perėjus į kitą klubą yra mokamas tik licencijos keitimo mokestis atitinkamai pagal aukščiau išvardintas kategorijas - 3, 7 rab 14 eurų. Pametus licenciją, naujos licencijos išdavimui taikomas 10 eurų mokestis“, - aiškino kainoraštį LFF Varžybų ir renginių skyriaus vadybininkas.
Be registracijos ir oficialaus leidimo žaisti pasirinktame klube bei draudimo nelaimės atveju, T. Dunauskas išvardijo dar keletą futbolininkui naudingų pasiūlymų. Tiesa, jie planuojami ateičiai.
„Ateityje planuojame licencijos turėtojams įvairias nuolaidas ar pirmumo teisę įsigyjant bilietus į nacionalines vyrų rinktinės ir kitas LFF organizuojamas varžybas, taip pat įvairius pasiūlymus įsigyjant prekes ar paslaugas iš mūsų rėmėjų bei partnerių“, – aiškino T. Dunauskas.
Komandų vadovai pasišiaušė
Vilniaus futbolo mėgėjai prieš apmokestinimą stoja piestu. Tam, kad įsitikintumei, kad ši bendruomenė prieš jas yra nusistačiusi labai priešiškai, vargu ar reikia apklausinėti visas 60 III lygos Vilniaus zonos ir SFL komandų. Penkių komandų iš penkių divizionų, pasirinktų atsitiktine tvarka, vadovų atsakymai buvo labai panašūs. Ir labai nepalankūs LFF naujovėms.
„Na ir naujiena... Pirmą kartą išgirdau. Suprantama, kad vertinu ją blogai. Tai būtų labai didelė našta mėgėjų klubams. Dar 600 eurų komandai? Tai tikrai nėra juokinga. Suprantama, reikėtų išsamiau susipažinti su ta informacija, bet atrodo, kad bus ne kažkas...“, – gana emocingai kalbėjo vienas III lygos „Akto“ komandos vadovų Nerijus Jakučionis.
Dalis „Akto“ futbolininkų yra apsidraudę specialiu draudimu, kita dalis apie draudimą nė negalvoja.
„Beje, tie kurie yra apsidraudę, yra pasirašę su draudikais ilgalaikes sutartis. Kokia jiems tada prasmė, kai juos apdraus dar kartą, ar kodėl jie turėtų savo sutartis nutraukti?“ – kalbėjo N. Jakučionis.
„Imperialas“ 2017-aisiais turėtų žaisti SFL A divizione. Šią teisę komanda iškovojo pernai laimėjusi B diviziono turnyre trečiąją vietą. Išgirdęs apie LFF sprendimą, ekipos vadovas ir vyriausiasis treneris Janas Vilkinas kuriam laikui pritilo.
„Trūksta žodžių... – po nedidelės pauzės ištarė jis. – Ar jūs žinote, kaip dabar man, kaip vadovui, yra sunku iš komandos surinkti po 50 eurų sezonui? Juks mes patys renkame pinigus, patys kviečiamės žaidėjus. Iš kur man žaidėjas ras dar 22 eurus, kai jis yra studentas ir pinigų neuždirba?“
J. Vilkinas negalėjo pasakyti, kas bus su „Imperialu“: dalyvaus ši komanda SFL pirmenybėse ar ne. „Tokiu atveju reikia su kalbėtis su visa komanda. Negaliu nepasikalbėjęs atsakyti už visus. O gal man žaidėjai ims ir pasakys – čia nieko tokio, nėra jokių problemų. Nors aš tuo labai stipriai abejoju...“ – kalbėjo komandos strategas.
Negyrė LFF sumanymo ir vienas SFL B divizione rungtyniaujančio „Trivarčio“ vadovų Dalius Matvejevas: „Nežinau, kaip kiti komandos nariai reaguos, bet nemanau, kad labai teigiamai žiūrėtų į šią žinią. 22 eurai žmogui yra ne tiek jau ir mažai, ypač jei jis studentas ar moksleivis Mes sezonui metamės po 50 eurų, o čia reikės pridėti dar 22. Perspektyva neatrodo labai viliojanti."
Tačiau „Trivarčiui“, skirtingai, nei kai kurioms kitoms komandoms, išlikimo klausimų nekyla. Klubas yra susirinkęs biudžetą ir ne iš tiesioginės rinkliavos iš savo futbolininkų. Tačiau vis dėl to D. Matvejevas sako, kad klubo ateitį spręs visa komanda.
„Reikia, kad visi apie tai pakalbėtų, tada žiūrėtume, kokia yra ta bendra nuomonė. Šiaip jau mes šiemet susirinkome daug pinigų iš tų 2 procentų, skiriamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Jų mums pakanka padengti visą starto mokestį. Todėl gal ir galėtume sau leisti tas licencijas. Nors vienareikšmiškai negalėčiau to teigti. Faktas, kad tuo mokesčiu niekas neapsidžiaugs. Abejoju, kad kas nors juo būtų patenkintas ir jam pritartų," – teigė D. Matvejevas.
„Oriono“ komanda pernai B divizione užėmė paskutinę, 12-ąją vietą ir 2017-ais turėtų žaisti žemesniame divizione. Tačiau klubas dar nėra galutinai apsisprendęs, ar jis ir toliau rungtyniaus SFL. „Oriono“ vadovas Tomas Montvila mano, kad LFF licencijavimo naujovė gali paskatinti komandą priimti neigiamą sprendimą. Jis įtaria, kad bus ne viena tokia komanda.
.
„Brangsta sportas ir tiek... – kalbėjo T. Montvila. - Realiai tas mokestis žaidėjui teduoda draudimą. O daugiau? Gerumo aš čia mažai matau. Naudos jokios, tik papildomas mokestis. Yra nemaža tikimybė, kad SFL atsisakys dalyvauti daug komandų. Nes tai ekipai kainuos 600 papildomų eurų. Metams. Tai kone antras komandos biudžetas – praktiškai dar vienas startinis mokestis. Manau, komandų norą dalyvauti tai paveiks neigiamai. SFL griūtis gal neprasidės, bet ekipų skaičiaus mažėjimui tai tikrai turės įtakos.“
Radikaliausia buvo žemiausio lygoje - D diviziono – vidutinioko „Pilk“ vadovo Vyganto Šepečio nuomonė: „Labai neigiamai žiūriu į šią naujovę. Nes dėl jos lygoje sumažės komandų. Draustis ar nesidrausti turėtų būti mėgėjo asmeninis reikalas. Mūsų komandoje yra registruota 30 žmonių. Į rungtynes susirenka 14-15. Ne visi sumoka ir savo mokestį už dalyvavimą – mes turime krūvą skolininkų. Ir dabar įsivaizduokit – tokiomis sąlygomis klubas dar turi surinkti dar 600 eurų visų žaidėjų draudimui... O gal federacija norėtų apmokėti mėgėjų draudimą, jeigu jiems taip rūpi mūsų sveikata? Būtų puikus mėgėjų futbolo paskatinimas.Dalyvausime tuose turnyruose, kur nereikės licencijų. Arba žaisime ten pat, įregistravę kelis žmones. Ir tegu užskaito mums tuos techninius pralaimėjimus, mes žaisime savo malonumui, ką darome visada. Kitaip mes žlugsime kaip klubas. Ir tokių žlugusių klubų dėl to licencijavimo bus labai daug.“
P. Malžinskas ieškos išeičių
Vilniaus regiono futbolo sąjungos valdybos narys, SFL prezidentas Paulius Malžinskas tvirtino, kad VRFS dar neaptarė šio klausimo.
„Aš neturiu teisės komentuoti kažkokios bendros Vilniaus regiono futbolo sąjungos pozicijos, nes jos šiuo metu tiesiog nėra. Kitą savaitę rinksis VRFS valdyba ir aptarsime šitą klausimą. Jis labai jautrus ir labai aktualus Vilniaus regionui. Ir jo sprendimui bus rengiamos labai didelės ir nuoseklios konsultacijos su visais klubais. Aš neatmetu galimybės, kad po VRFS valdybos susirinkimo, Sąjunga pateiks LFF savo pasiūlymus“, – kalbėjo SFL vadovas.
Tačiau P. Malžinsko asmeninė nuomonė dėl naujųjų LFF reikalavimų yra kiek diplomatiškesnė, bet tokia pati neigiama, kaip jo vadovaujamos lygos klubų atstovų.
Tiesa, prieš pačią žaidėjų registraciją ir pačias licencijas P. Malžinskas neturi nieko prieš. Jis kaip tik giria LFF norą padaryti tvarką šioje srityje.
„Žaidėjų registravimas į vieningą registrą yra įprasta ir normali visos Europos praktika, atitinkanti UEFA ir FIFA reikalavimus. Ir tai nėra kuo nors blogas dalykas. Jis yra reikalingas. Anksčiau ar vėliau reikia registravimo klausimą išspręsti. Bet Vilniaus apskrityje tai yra nemažas iššūkis, pareikalausiantis nemažai laiko, žmogiškų, finansinių ištelklių. Čia yra virš 3 tūkstančių aktyvių futbolo dalyvių. Galbūt būtų logiška tai daryti etapais. Gal iš pradžių vertėjo padaryti vieningą registraciją, o po to diskutuoti su apskričių futbolo federacijomis žaidėjų licencijos klausimais. Galbūt reikėtų ir licencijų gradacijos: atskira licencija A lygai, I lygai, II lygai, III lygai ir visiškiems mėgėjams“, – kalbėjo P. Malžinskas.
Jam, kaip ir daugumai pasisakiusiųjų, užkliuvo tai, kad licencija yra susieta su futbolininko svaikatos draudimu.
„Esu gavęs jau ne vieną paklausimą, kaip spręsti juridinius klausimus? Visi žaidėjai, apie kuriuos kalbame, yra mėgėjai. Ir absoliuti dauguma jų turi pagrindinį savo užsiėmimą – darbą. Ir dažnas jų naudojasi net ne vienu, o keletu draudiminių instrumentų. Ar galima teisiškai reikalauti, kad jie įsigytų dar vieną draudimą? Žodžiu, manau, kad žaidėjų licencijos ir jų draudimo klausimai turėtų būti atsieti.
Dar vienas klausimas – kokią papildomą vertę duoda žaidėjo licencija? Pernai varžybų nuostatuose buvo įrašyta, kad visi Lietuvos čempionato dalyviai, pateikę žaidėjo korteles, gali patekti į visų lygių Lietuvos pirmenybių rungtynes nemokamai. Šiemet to nuostato jau nebeliko. Kaip daugiametis SFL prezidentas puikiai suprantu, kad pranešti komandai žinią, jog ji turi dar susimokėti apie 600-700 eurų metinio mokesčio, kas reiškia, kad jų startinis mokestis išaugo dvigubai, nebus labai malonu ir tai bus labai nepopuliarus žingsnis“, – kalbėjo P. Malžinskas.
Jis puikiai supranta, kad tokiu atveju Sekmadienio futbolo lyga gali gerokai sumažėti. Juolab, kad konkurentų ji turi pakankamai. Ir tie konkurentai nėra susiję su LFF, todėl visiškai nesukantys sau galvos nei dėl registracijų, nei dėl licencijų, nei dėl žaidėjų draudimo.
„Mane neramina tai, kad šiuo nutarimu sudaromos nevienodos sąlygos. Vilniaus regione puikiai veikia kelios privačios lygos, kurios nėra susijusios su LFF ir nepatenka į licencijavimo sferą. Ir dabar yra labai realu, kad komandos verčiau pasirinks jas, o ne LFF rėmuose veikiančią SFL. Ir tada LFF ne padidins masiškumą, ko ji strategiškai siekia, o sumažins jį, kadangi nesusijusių lygų futbolininkai nėra skaičiuojami ir registruojami“, – kalbėjo P. Malžinskas.
Stengdamasi, kad taip neįvyktų, SFL rengs komandų vadovų susirinkimą, į kurį pakvietus LFF atstovą bus ieškoma išeičių iš susiklosčiusios padėties.
