Moterų rutulio stūmimo varžybose kova vyko tarp dviejų Europos uždarų patalpų čempionatui besiruošiančių lengvaatlečių. LLAF taurės varžybose G. Kupstytei pralaimėjusi daugiakovininkė A. Skujytė šįkart pasidabino aukso medaliu. Tiesa, rezultatai netenkino abiejų: dukart olimpinė prizininkė paskutiniu bandymu nustūmė 16,30 m, o G. Kupstytės geriausias rezultatas – 16,10 m.

„Labai nevykusiai stumdžiau, bet mačiau, kad ir Giedrė nevykusiai. Buvo įdomi kova, visai ne tuose skaičiukuose, kokiuose įsivaizdavau. Rezultatas netenkina, nes tikėjausi geresnio“, – šyptelėjo A. Skujytė.

Daugiakovininkė Lietuvos čempionate planavo siekti kelialapio į Europos pirmenybes penkiakovės varžybose, tačiau planus sužlugdė Achilo sausgyslės skausmai. Sportininkė ne visose rungtyse gali treniruotis visa jėga, tad Belgrade (Serbija) ji varžysis su rutulio stūmikėmis. Europos čempionato normatyvą (16,30 m) A. Skujytė įvykdė dar LLAF taurės varžybose, o Klaipėdoje pakartojo.

„Vasarą, kai būsiu sveika, pažadu, būtinai dalyvausiu septynkovėje. Sveikatos problemos netrukdo stumdant rutulį, užtat ir smagu. Europos čempionate labai norėčiau 17 metrų rezultato“, – kovoti dėl vietos finale vylėsi A. Skujytė.

Moterų 400 m rungtyje triumfavo Eva Misiūnaitė. Bėgikė distanciją įveikė per 54,61 sek., bet pagrindinio tikslo įvykdyti Europos čempionato normatyvą (54,00 sek.) neišpildė.

„Kai švieslentėje pamačiau šį rezultatą, šiek tiek nusivyliau. Tikėjausi, kad nubėgsiu bent tuo laiku, kokį buvau pasiekusį – per 54,11 sek. Įvyko kaip įvyko ir tokiame manieže rezultatą vertinu gana gerai“, – teigė E. Misiūnaitė.

Sportininkė pirmą distancijos ratą įveikė gana užtikrintai, tačiau jėgų pritrūko bėgdama paskutinius 100 metrų.

„Mano pabaiga visada atrodo gana apmaudžiai, o pradžia gerokai stipresnė. Pabaiga nebuvo tokia tragiška, koks dažniausiai būna“, – teigė bėgikė.

E. Misiūnaitė dar turės du šansus įšokti į Senojo žemyno pirmenybes, kai savaitgalį ji bėgs Kuldygoje (Latvija), o ketvirtadienį (vasario 23-ią d.) Vilniuje vyks „Cosma“ taurės varžybos, kurių metu taip pat bus galima „medžioti“ Europos čempionato normatyvus.

Didžiausią susidomėjimą kėlusiose moterų šuolių į aukštį varžybose A. Palšytė peršoko 192 cm. Pasirodymą pasaulio sezono lyderė pradėjo sėkmingai ir įveikė 185 cm, tada kartelę kėlė į 192 cm, o įveikusi ir šį aukštį, bandė šturmuoti šalies rekordą ir peršokti 201 cm. Visi trys sportininkės bandymai buvo nesėkmingi.

„Repeticija prieš Europos čempionatą pavyko. Kaip ir žadėjau, nenorėjau siekti labai didelių rezultatų, tad kaip treniruotėje rezultatas labai geras, – džiaugėsi A. Palšytė. – Prieš savaitę vienos treniruotės metu šokau 192 cm, kitos – 195 cm. Žinau, kad galiu daugiau, bet kartais norisi tokių eksperimentų, kurį šiandien padarėme.“

Lengvaatletė neslėpė, kad noro ir emocijų įveikti 201 cm buvo kiek mažiau nei prieš tris savaites Vilniuje, kur ji pirmą kartą įveikė du metrus.

„Šįkart emocijos buvo šiek tiek mažesnės, bet kiekvienas bandymas nebuvo kažkoks atmestinis. Du metrai yra magiška riba, gal dėl to tas 201 cm neatrodė toks įspūdingas ir keliantis daug emocijų“, – aiškino geriausia šalies lengvaatletė.

Lietuvos pirmenybės A. Palšytei buvo paskutinės varžybos prieš kovo 3-5 dienomis Belgrade vyksiantį Europos čempionatą.

„Viskas sėkmingai, nuotaikos tikrai geros, jaučiuosi pakankamai drąsiai dideliems aukščiams. Šiandien norėjau šokti 192 cm su timpomis, o tai rodo, kad pasitikėjimo yra ir į Europos čempionatą važiuosiu užtikrinta“, – tikino A. Palšytė.

Beje, sėkmingai pasirodė ir sidabrą iškovojusi Europos jaunių vicečempionė Urtė Baikštytė. 17-metė šuolininkė įveikė 180 cm.

Dramatiškai susiklostė vyrų 60 metrų bėgimo rungties finalas, kur aštuntą čempiono titulą iškovojęs Rytis Sakalauskas Ugnių Savicką pranoko vos 0,01 sek. Nugalėtojo rezultatas – 6,84 sek.

Tuo tarpu analogiškoje moterų rungtyje sužibėjo Karolina Deliautaitė. 21-erių sprinterė nuotolį įveikė per 7,46 sek., pasiekė asmeninį rekordą ir nuo Europos čempionato normatyvo atsiliko vos 0,04 sek.

„Pergalė ir toks rezultatas labai džiugina. Turiu gerą trenerį, tikslingai susistatėme planus. Viską tiksliai atliekame, sąlygos yra geros, be to turėjome ir treniruočių stovyklą, – progreso priežastis aiškino K. Deliautaitė. – Gaila, kad sezoną praleidžia Lina Grinčikaitė. Konkurencija visada gerai. Jei šalia stiprus žmogus, mano rezultatas būtų geresnis.“

Šeštadienį Klaipėdoje paaiškės dar 12-os rungčių Lietuvos čempionai.

Rezultatai:

Moterys

60 metrų bėgimas

1. Karolina Deliautaitė (Kaunas/Klaipėda) 7,46 sek.(geriausias Lietuvos sezono rezultatas ir asmeninis rekordas);
2. Akvilė Andriukaitytė (Šakiai) 7,73 (pakartotas asmeninis rekordas);
3. Erika Lukaševič (Klaipėda) 7,83. Jaunimo čempionė – A. Andriukaitytė.

Trijų paskutinių čempionatų vicečempionė K. Deliautaitė perėmė vienuolika aukso medalių iš eilės laimėjusios Linos Grinčikaitės-Samuolės įgaliojimus.

400 metrų bėgimas

1. Eva Misiūnaitė (Kaunas) 54,61 sek.;
2. Modesta Justė Morauskaitė (Vilnius) 55,35 (pakartotas asmeninis uždarų patalpų rekordas);
3. Erika Krūminaitė (Klaipėda) 55,73 (asmeninis uždarų patalpų rekordas). Jaunimo čempionė – E. Krūminaitė.

E. Misiūnaitė laimėjo 400 metrų bėgimą Lietuvos čempionatuose trečią kartą (anksčiau 2013 ir 2015 metais), M. J. Morauskaitei tai antras medalis, o E. Krūminaitė tarp prizininkių pateko ketvirtą kartą iš eilės.

Aukštis

1. Airinė Palšytė (Vilnius) 1,92 metro;
2. Urtė Baikštytė (Šiauliai) 1,80 (asmeninis uždarų patalpų rekordas ir pakartotas absoliutus rekordas);
3. Ineta Šeflerytė (Panevėžys) 1,70 (pakartotas geriausias sezono rezultatas). Jaunimo čempionė – U. Baikštytė.

A. Palšytė atliko du sėkmingus šuolius (1,85 ir 1,92), o pagerinti Lietuvos rekordą (2,01) šį kartą nepavyko. Po dviejų sidabro medalių 2008 ir 2009 metais, A. Palšytė laimėjo visus čempionatus (išskyrus 2013 metais, kuomet nedalyvavo). U. Baikštytei tai trečias iš eilės sidabro medalis.

Kartis

1. Akvilė Gedminaitė (Klaipėda) 3,30 metro (geriausias asmeninis sezono rezultatas);
2. Viktorija Eimontaitė (Kaunas) 3,20 (geriausias asmeninis sezono rezultatas ir pakartotas asmeninis rekordas);
3. Karolina Jasaitė (Kaunas) 3,00. Jaunimo čempionė – V. Eimontaitė.

V. Gedminaitė laimėjo čempionatą antrą kartą iš eilės. Pernykštės prizininkės V. Eimontaitė ir K. Jasaitė šįmet „susikeitė“ medaliais.

Tolis

1. Karina Lipeckaja (Vilnius) 5,89 metro;
2. Vaida Padimanskaitė (Panevėžys) 5,74;
3. Kristina Židonytė (Kaunas) 5,67 (geriausias asmeninis sezono rezultatas). Jaunimo čempionė – V. Padimanskaitė.

K. Lipeckaja nugalėjo trečią kartą iš eilės. Šešiolikametei V. Padimanskaitei tai pirmas medalis. K. Židonytei, 2015 ir 2016 metų vicečempionei, šį kartą teko tik bronza.

Rutulys

1. Austra Skujytė (Kaunas) 16,30 metro;
2. Giedrė Kupstytė (Vilnius) 16,10;
3. Agnė Jonkutė (Vilnius/Joniškis) 14,22. Jaunimo čempionė – A. Jonkutė.

Tik paskutiniu stūmimu A. Skujytė užsitikrino pergalę ir laimėjo ketvirtą Lietuvos čempionės medalį šioje rungtyje. G. Kupstytės kolekcijoje dabar 1 aukso, 3 sidabro ir 1 bronzos medalis, o A. Jonkutei tai pirmas apdovanojimas.

Vyrai

60 metrų bėgimas

1. Rytis Sakalauskas (Kaunas) 6,84 sek.;
2. Ugnius Savickas (Vilnius) 6,85 (geriausias sezono rezultatas);
3. Kostas Skrabulis (Vilnius) 6,90 (geriausias sezono rezultatas). Jaunimo čempionas – Džiugas Juška (Panevėžys) 6,97.

Tai buvo aštuntas R. Sakalausko aukso medalis.

400 metrų bėgimas

1. Gediminas Truskauskas (Vilnius) 49,55 sek. (asmeninis uždarų patalpų rekordas);
2. Benediktas Mickus (Klaipėda) 50,03;
3. Rokas Pacevičius (Kaunas) 50,21. Jaunimo čempionas – G. Truskauskas.

Pirmas G. Truskausko medalis Lietuvos čempionatuose ir iš karto aukso. 2015 ir 2016 metų čempionas ir geriausio Lietuvos sezono rezultato autorius R. Pacevičius liko tik trečias.

60 metrų barjerinis bėgimas

Jaunimo čempionas Rokas Ickys (Šiauliai) 7,93 sek. (0,04 sek. pagerino Mantui Šilkauskui priklausantį Lietuvos 18-mečių rekordą).

Aukštis

1. Raivydas Stanys (Kaunas) 2,20 metro (pakartotas geriausias Lietuvos sezono rezultatas);
2. Adrijus Glebauskas (Kaunas/Kėdainiai) 2,15;
3. Juozas Baikštys (Šiauliai) 2,15. Jaunimo čempionas – J. Baikštys.

R. Stanys laimėjo čempionatą dešimtą kartą. 2005 metais jis buvo šeštas, 2006 metais – trečias, o nuo 2007 metų nepralaimi (2014 metais nedalyvavo). A. Glebauskas laimėjo trečią sidabro medalį. J. Baikštys tarp prizininkų pateko antrus metus iš eilės (pernai buvo antras).

Kartis

1. Egidijus Zaniauskas (Klaipėda) 4,60 metro (kaip ir kiti prizininkai jis pakartojo geriausią Lietuvos sezono rezultatą ir pasiekė asmeninį rekordą);
2. Lukas Kolpakovas (Vilnius) 4,60 (pakartojo asmeninį rekordą);
3. Osvaldas Gedrimas (Klaipėda) 4,60 (asmeninis uždarų patalpų rekordas). Jaunimo čempionas – L. Kolpakovas.

E. Zaniauskas nugalėjo antrus metus iš eilės. L. Kolpakovas bandė pagerinti Lietuvos 18-mečių uždarų patalpų rekordą (4,71).

Tolis

1. Marius Vadeikis (Kaunas/Kėdainiai) 7,33 metro;
2. Tomas Urbonavičius (Kaunas) 7,18 (asmeninis rekordas);
3. Tomas Lotužis (Vilnius/Skuodas) 7,16. Jaunimo čempionas – Matas Adamonis (Kaunas) 6,97.

M. Vadeikis nugalėjo antrą kartą iš eilės. Pirmą medalį šuoliuose į tolį laimėjęs 2009 metais dabar turi iškovojęs 2 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos apdovanojimus.

Rutulys

1. Šarūnas Banevičius (Klaipėda) 19,50 metro (geriausias Lietuvos sezono rezultatas);
2. Mantas Laurinavičius (Vilnius) 18,43 (asmeninis uždarų patalpų rekordas);
3. Julius Malotkinas (Klaipėda/Skuodas) 17,58 (geriausias asmeninis sezono rezultatas).

Š. Banevičius laimėjo čempionatą ketvirtą kartą (anksčiau 2012, 2014 ir 2015 metais). Jo rezultatas – geriausias Lietuvos čempionatuose per paskutinius 20 metų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)