Didelė dozė adrenalino

Pasaulio čempionė, daugkartinė Europos pirmenybių nugalėtoja – reikėtų didoko popieriaus lapo, kad į jį sugultų visi I. Mikštaitės pasiekimai.

Lietuvė ilgus metus dominuoja žemyne pussunkio svorio (iki 60 kg) kategorijoje, bet tą patį padaryti grumiantis su stambesnėmis konkurentėmis jai pavyko pirmą kartą.

2012 ir 2014 metais I. Mikštaitė kovėsi kas dvejus metus vykstančio Europos čempionato, kuriame sportininkai neskirstomi į svorio kategorijas ir varžosi dėl vienintelio trofėjaus, finaluose. Bet pirmą sykį nusileido tautietei Margaritai Čiuplytei, o užpernai – rumunei Vivianai Chirilai.

Sofijos „Armeec“ arenoje I. Mikštaitės nebesustabdė niekas. Nors 36-ą gimtadienį varžybų dieną minėjusiai karatė meistrei teko vaduotis iš savotiško „lenkiško sūrio“.

Pirmoje kovoje pranokusios slovakę Kristiną Hupian, vėliau būsimos čempionės laukė trys lenkės iš eilės. Anną Bojdą ji įveikė nesunkiai, o su svorio pranašumą turėjusia Agata Winiarska teko kaip reikiant paprakaituoti. Finale palaužti Martos Luboš pasipriešinimą I. Mikštaitei jau pavyko greičiau.

„Per tiek metų, kuriuos praleidau ant tatamio, svajonių buvo labai daug. Bet laimėti čempionatą be svorio kategorijų – kažkas ypatingo. Po praėjusio sezono turėjau gydytis traumas, todėl viduje galbūt nelabai tikėjausi gero rezultato. Džiugu, kad pagaliau laimėjau.

Visos varžovės buvo beveik nematytos. Man taip patinka – suplūsta daugiau adrenalino. Net pasakyčiau, kad šįkart fiziškai laimėti nebuvo sunku, nors reikėjo kautis ir su sunkiasvorėmis“, – DELFI sakė karatė kovotoja.

Kartu su ilgai lauktu titulu trenerio Gedimino Varkalos auklėtinei atiteko unikalus pasiekimas – lietuvė per vienerius metus laimėjo net trejas Europos pirmenybes. Gegužę Tbilisyje (Gruzija) sportininkai kovojo suskirstyti į aštuonias svorio kategorijas, birželį Belgrade (Serbija) surengtas eksperimentinis turnyras, kuriame pirmąsyk išskirtos net 14 svorio kategorijų.

Paskutinė mohikanė

Tiesa, Sofijoje neįvyko bene didžiausią intrigą kėlusi dvikova tarp I. Mikštaitės ir Gabijos Gudeliauskaitės.

13 metų jaunesnė tautietė, besivaržanti toje pačioje svorio kategorijoje, šiemet jau buvo sviedusi pirštinę I. Mikštaitei, kuomet įveikė ją Lietuvos čempionato finale.

Dėl neįvykusio revanšo „kalta“ M. Luboš, nugalėjusi G. Gudeliauskaitę Europos čempionato pusfinalyje.

Ar I. Mikštaitė jaučia į nugarą kvėpuojančios pamainos spaudimą?

„Be abejo. Kartos keičiasi, ateina jaunos, ambicingos. Aš turbūt vienintelė likau iš vyresniųjų“, – šyptelėjo veteranė.

Bet pati I. Mikštaitė, mąstydama apie 20 metų besitęsiančios karjeros pabaigą, niekur neskuba – kam mesti tai, kas vis dar klojasi kaip iš natų?

„Tas sprendimas subręsta savaime. Atrodo, kad laikas dėti tašką jau atėjo. Bet kada tai įvyks konkrečiai, pasakyti negaliu. Dar turiu noro, svajonių, siekių. Kol galiu, kol ant tatamio sekasi, manau, verta likti“, – samprotavo I. Mikštaitė, dabar visą dėmesį nukreipsianti į kitais metais Astanoje (Kazachstanas) vyksiantį pasaulio čempionatą.

Inga Mikštaitė ir Gediminas Varkala

Darželyje – nauji tikslai

Nutarusi visiems laikams nulipti nuo tatamio, kovotoja nepultų stačia galva į nežinią – tuometę Lietuvos kūno kultūros akademiją baigusi kaunietė jau dešimtmetį dirba pedagoge.

Buvusi Vilkijos gimnazijos kūno kultūros mokytoja pastaraisiais metais auklėja pačius mažiausius – darželinukus.

Šį rudenį ji ryžosi žingsniui, apie kurį prisipažįsta galvojusi ketverius ar penkerius metus.

„Ėmiau treniruoti savo darželinukus, turiu kelias grupes. Kol kas tai tik žaidimas: negali iš tokio amžiaus vaikų reikalauti disciplinos, būtinos karatė. Pirma reikia sudominti, įtraukti.

Savęs atiduoti reikia labai daug. Juk tai – vaikučiai. Vieną akimirką su juo ramiai kalbiesi, kitą – jis jau verkia. Bet ir iš pačių vaikų gali daug pasiimti. Atsirado naujų emocijų, tikslų. Galbūt po truputį tai peraugs į rimtesnį trenerės darbą. Manau, esu savo rogėse. Tik asmeninis gyvenimas nukenčia, nes jam nebėra kur įsiterpti tarp darbo ir sporto“, – pasakojo I. Mikštaitė.

Kovotojos nuomone, būtent dėl to Lietuvos kiokušin karatė rinktinėje nėra nė vienos trenerės – moterų, šalia tatamio šaukiančių nurodymus savo auklėtiniams, elitiniuose turnyruose apskritai beveik neišvysi.

„Būna išimčių, pavyzdžiui, Diana Mačiūtė (daugkartinė Europos čempionatų prizininkė – DELFI) dabar rimtai užsiima trenerės darbu. Bet jūsų tiesa – moterų tarp trenerių yra mažai. Gal dėl to, kad baigusios karjerą sportininkės visu šimtu procentų atsiduoda tam, kam anksčiau trūkdavo laiko – šeimai. Vyrams šiuo aspektu būna paprasčiau“, – pastebėjo Europos čempionė.

Primename, kad pirmenybėse Sofijoje lietuviai iš viso pelnė keturis medalius. Moterų varžybose I. Mikštaitė laimėjo auksą, o G. Gudeliauskaitė – bronzą. Vyrų turnyro nugalėtoju tapo Eventas Gužauskas, bronza atiteko Edgardui Sečinskiui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)